Specialybę renkasi netikėdami jos perspektyvomis

Socialinius mokslus studijoms planuoja rinktis 29 proc. vyresniųjų klasių moksleivių, 23,2 proc. sako studijuosiantys medicinos mokslus, 19,8 proc. – technologijų, 11,8 proc. – humanitarinius. Tačiau tik 8,2 proc. būsimų studentų tiki socialinių mokslų specialistų paklausa darbo rinkoje. Tokias tendencijas atskleidžia atliktas 15–19 metų moksleivių tyrimas.

Rinkdamiesi, kur studijuoti, 80,2 proc. jaunuolių sako pirmiausia kreipiantys dėmesį į savo nuomonę, 13,2 proc. – į šeimos narių patarimus.

„Paradoksalu, kad būsimi studentai, net ir nematydami perspektyvos socialinių mokslų srityje, vis tiek planuoja ją rinktis. Stebina ir tyrimo duomenys, atskleidę, kad prieš nuspręsdami, ką studijuoti, tik 15,8 proc. apklaustųjų pirmiausia atsižvelgia į padėtį darbo rinkoje“, – sako Olegas Prentkovskis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Priėmimo komisijos atstovas.

Prieš stodami, daugiausiai (30,2 proc.) jaunuolių ketina pirmiausia atsižvelgti į brandos egzaminų rezultatus, 29,8 proc. – asmeninius gebėjimus, 13,8 proc. – pomėgius, 4,2 proc. svarbiausia – miestas, kuriame studijuos, 3 proc. apklaustųjų pirmiausia atsižvelgs į mokslo įstaigos reputaciją.

Vertinant stojimo planus pagal amžiaus grupes, pasirinkimai skiriasi – socialinius mokslus sako planuojantys rinktis tik 17,7 proc. 15 – 17 m. amžiaus respondentų, 18 – 19 m. amžiaus – 34,4 proc.

„Studijų pasirinkimas turi nemažai įtakos žmogaus karjerai, ateičiai. Renkantis studijų programą reikėtų įvertinti studijų perspektyvumą, atsižvelgti į darbo rinkos tendencijas. Kitu atveju, pasirinkus nepaklausią profesiją, jaunuoliui gali būti labai sunku rasti patrauklią darbo vietą“, – sako O. Prentkovskis.

78,5 proc. vyresnių klasių moksleivių teigia jau apsisprendę, kur stos. Kol kas nėra apsisprendę ir nežino, kada priims sprendimą, 11,5 proc. apklaustųjų. Apsisprendusiųjų ir neapsisprendusiųjų proporcijos skirtingose amžiaus grupėse skiriasi nežymiai.