„Jaunimo stipendijos“ laimėtojų pinigai – ir kilniems tikslams

Rugsėjo 19 d., minint Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), o kartu ir jaunimo politikos dvidešimtmetį Lietuvoje – bus paskelbtas šių metų „Jaunimo stipendijos“ laimėtojas. Vienam iš dešimties šiemet į stipendiją pretenduojančių magistro tiriamųjų darbų autorių, kaip ir praėjusiais metais, bus įteikta 1 000 Lt suma. Pasak praėjusių metų laimėtojos Irenos Daubarienės, ji savo stipendiją panaudojo ne tik asmeniniams tikslams, bet dalį jos skyrė ir labdarai. Apie tai, ar tikėjosi laimėti „Jaunimo stipendiją“ bei kaip pasirįžti dalyvauti tokiuose konkursuose – interviu su ja.

Kaip nusprendėte pateikti savo darbą „Jaunimo stipendijos“ konkursui? Ar nebuvo dvejonių, juk nemaža dalis studentų, net ir žinodami apie tokią galimybę – nepasitiki savimi ir galimybemis.

Lygiai prieš metus, praėjusią vasarą, pamačiau kvietimą teikti magistrinius darbus ,,Jaunimo stipendijos“ konkursui. Nors buvau ką tik, prieš keletą savaičių, sėkmingai apgynusi savo magistrinį darbą ,,Neformaliojo vaikų švietimo politikos įgyvendinimas: Telšių rajono savivaldybės atvejis“, tačiau paskaičiusi konkursui galimų teikti darbų temas, kitus reikalavimus – nė nepagalvojau apie savąjį darbą. Tuomet mąsčiau, kam galėčiau nusiųsti gautą informaciją ir paraginti dalyvauti minėtame konkurse.

Tačiau vis dėlto – nusprendėte darbą atsiųsti?

Gal tik po kokios savaitės, besitvarkant namuose, į galvą atėjo tikrai labai netikėta mintis: ,,Juk mano pačios darbas visai atitinka temą, gal jį reikėtų pristatyti konkursui?“. Paėmusi savo darbą dar kartą perverčiau ir pagalvojau, kad tikrai yra įdomios ir naudingos medžiagos, kurią būtų galima naudoti plačiau – ne tik rajono mastu. Norėjosi pasidalinti ir parodyti, kad nedideliame rajone taip pat atpažįstamos kylančios problemos, atliekami aktualūs tyrimai, kuriama neformaliojo vaikų švietimo teikimo sistema ir pan. Būtent noras ir tikslas pasidalinti parengtu darbu ir padėjo apsispręsti jį pateikti konkursui.

O nusprendusi pasidalinti, kaip pati sakote, savo darbu, o kartu ir idėjomis – ar tikėjotės, jog jis gali tapti nugalėtoju?

Apie tai tikrai nesusimąsčiau. Jei būtų buvę paskelbta, kad bus skirtos kelios stipendijos, gal būčiau tikėjusis pretenduoti į bent vieną iš jų, bet dabar aiškiai buvo parašyta, kad bus skirta tik viena stipendija geriausiam iš darbų. Žinodama, kiek konkurso tema šiuo metu aktuali ir kiek apskritai yra Lietuvoje aukštųjų mokyklų, kurių magistrai gali pretenduoti į stipendiją, nugalėti tikrai nesitikėjau. Kaip jau ir minėjau, mano pagrindinis tikslas buvo tuo darbu pasidalinti. Pagalvojau, kad, gali būti, jog konkursui pateikti darbai bus naudojami tiriamaisiais tikslais.

O ką nuveikėte su laimėta stipendija? Juk 1 000 lt ne tokia ir maža suma. Išleidote ją rimtiems pirkiniams, o gal – pramogoms?

Esu sau pasižadėjusi, kad kokį piniginį prizą belaimėčiau, ne mažiau nei 10 proc. jo skirti kokiam nors prasmingam tikslui. Pavyzdžiui, paaukoju kokiai nors organizacijai arba padedu kažkam. Šį kartą tam skyriau net 15 proc. Likusią sumą teko išleisti netikėtai iškilusioms, bet šeimai labai svarbioms reikmėms.

Ką patartumėte tiems studentams, kurie taip ir nepateikia savo darbų, nes mano, jog jų darbai nėra pakankamai geri arba bijo konkurencijos?

Jeigu darbas, kurį parengėte, atitinka konkurso reikalavimus ir yra jūsų pačių mintyse ir širdyje išnešiotas, tapęs aktualiu ir savu – manau drąsiai galite jį teikti konkursui. Tai, kad jis neatrodo iki galo tobulas, visai normalu, nes tuomet, kai į temą labai įsigilinama, ji tampa kasdien vis aktualesnė, atsiranda vis naujos informacijos, kuria darbą galima pildyti, ir taip be galo. Svarbu suvokti, kad šis konkretus darbas yra tai, ką šiuo metu geriausiai su savo turimais resursais galėjote parengti, ir priimti jį kaip baigtinį, kuris ateityje, jei bus aktualu, galimas plėtoti, tobulinti.

Ar jūsų magistrinio darbo tema – praverčia jums kasdieniniame darbe?

Taip, praverčia. Labai smagu, kad tuomet, kai darbas buvo įvertintas Lietuvoje, juo susidomėta ir Telšių rajone, jo kompiuterinę versiją panoro gauti ne tik kai kurios jaunimo organizacijos, bet ir keletas rajono savivaldybės Tarybos narių.