„KTU Technoramoje 2013“ – nuo nanopalydovo iki sveikatinimo priemonių

Gegužės 18 d. 10.30 val. prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ visuomenei pristatomi Kauno technologijos universiteto studentų ir jaunųjų mokslininkų darbai. Čia vyks paroda-konkursas „KTU Technorama 2013“.

Nanopalydovas, kompiuterio valdymas akies mirksniais, dirbtinis kalbantis padėjėjas akliesiems, tamsoje šviečiantys siūlai – tai tik keli iš beveik 70 KTU studentų ir jaunųjų mokslininkų parodai pasiūlytų darbų. Realizuoti kai kuriuos iš jų – tik vienas žingsnis.

Atvirai rodydami ne tik savo Universiteto kolegoms, bet ir visai visuomenei, ką ir kaip geba sukurti, sumodeliuoti, pritaikyti per studijų metus, KTU studentai tikisi populiarinti mokslą, skatinti jaunimą ir vyresnius žmones daugiau domėtis įvairiais reiškiniais, supažindinti su technologijų galimybėmis, įžvelgti Lietuvos indėlį į pasaulinę mokslo ir technologijų pažangą.

Mokslinius darbus, išradimus vertins autoritetinga komisija, kuri išrinks inovatyviausius, praktikoje realiai pritaikomus projektus. Nugalėtojams atiteks piniginiai prizai

Parodos darbai – padėti žmogui harmoningiau ir geriau gyventi

Konkurse-parodoje „KTU Technorama“ bus galima išvysti pačių įvairiausių sričių darbų: nanotechnologijų, ekologijos, resursų optimizavimo, pagalbos neįgaliesiems, prietaisų valdymo nuotoliniu būdu, medicinos, elektromobilių, medienos ir naftos pramonių.

 „Vertinant darbus didžiausias dėmesys bus skirtas jų praktiniam pritaikomumui. Nemažai ankstesnėse parodose pristatytų darbų toliau plėtojami, – teigė viena iš parodos organizatorių Inovacijų skyriaus vedėja doc. Violeta Kaunelienė. – Štai pernai pristatyto įrenginio – logopedinėms pratyboms skirtos interaktyvios kalbančios lavinimo priemonės – tolesniam vystymui įkurta pradedančioji įmonė „Inloga“. Įrenginys sukurtas kaip žaislinis telefonas, jo akumuliatorius pakraunamas per USB jungtį. 2012 m. vykusioje „Technoramoje“ komisijos gerai įvertintas darbas „Kaulo audinio formavimas celiuliozės/hidroksiapatito karkase“ taip pat toliau tobulinamas. Bendradarbiaujant su medikais, testuojamas celiuliozės/hidroksiapatito kompozitas, tinkamas kaulo audiniui kurti pažeistoje srityje. Tikimasi, kad šis kompozitas galės pakeisti autogeninio, alogeninio kaulo pakaitalus. Taip bus išvengta papildomų operacijų arba apsikrėtimų donoro sirgtomis ligomis.“

Padėjėjas akliesiems

Trys KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto studentai sukūrė dirbtinį kalbantį padėjėją akliesiems. Tai į delną telpantis prietaisas, matuojantis aplinkos temperatūrą, drėgmę ir atmosferos slėgį. Matavimo rezultatus prietaisas praneša balsu. Ši naudinga informacija padės akliesiems pasirinkti tinkamus drabužius, greitai sureaguoti į temperatūros, oro sąlygų pokyčius.

 Neuroninė kompiuterio sąsajos sistema

Kompiuteriu dirbti norintiems neįgaliesiems patogų sprendimą siūlo KTU informatikai. Jų sukurta neuroninė kompiuterio sąsajos sistema suteikia galimybę valdyti kompiuterį ar kitą skaitmeninį įrenginį nenaudojant rankų. Įrenginiai valdomi akies mirksniais ir kaktos raumenų judesiais.

Jutiklis, sukurtas tekstilės pagrindu

Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studentas Dainius Stankevičius sugalvojo, kaip nuolat stebėti žmogaus kvėpavimą ir kartu neapsunkinti žmogaus specialia įranga. Taip studentas sukūrė prie kūno prijungiamą elektrai laidžios tekstilės pagrindu sukurtą jutiklį. Jis kvėpavimą matuoja pagal krūtinės arba pilvo apimčių pokyčius. Duomenys „Bluetooth“ ryšiu siunčiami į asmeninį kompiuterį. Šis sprendimas svarbus ir medicinai, ir sportui.

 Lietuviškas nanopalydovas „Lituanica SAT-1“

Neabejotinai vienas įdomiausių parodos-konkurso „KTU Technorama 2013“ darbų – pirmasis lietuviškas nanopalydovas „Lituanica SAT-1“. Jį kuria jaunų Lietuvos mokslininkų grupė, bendradarbiaujanti su KTU, Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) ir NASA. Palydovas į kosmosą bus paleistas jau šių metų lapkritį iš Kenedžio kosminių skrydžių centro (JAV).

 „Lituanica SAT-1“ – tai 10 centimetrų ilgio kraštinės kubas, atitinkantis „cubesat“ standarto reikalavimus. Pagal NASA standartus, palydovo korpusas yra pagamintas iš specialaus ypač tvirto aliuminio lydinio. Prie palydovo korpuso bus pritvirtintos 4 radijo ryšio antenos ir viena GPS antena. Bendra korpuso ir viduje esančios aparatūros masė neviršys 1 kilogramo ir 330 gramų.

 „Šnekos apie lietuvišką nanopalydovą prasidėjo prieš trejus, o konkreti idėja gimė mums besilankant pernai liepą NASA Ames tyrimų centre. Projekto vertė – apie 1,3 mln. litų. Apie trečdalį ar ketvirtadalį šios sumos sudarys paleidimo mokestis ir komponentų pirkimas“, – pasakojo vienas nanopalydovo kūrėjų Vytenis Buzas.

Paleistas į kosmosą palydovas 400 km aukštyje, 8 km per sekundę greičiu žemės orbita skries apie pusmetį, kol sudegs. V.Buzas neabejoja, kad „Lituanica SAT-1“ taps tvirtu pirmuoju žingsniu kuriant kitus kosminius projektus, sukus tokių projektų realizavimui reikalingą infrastruktūrą.

„KTU Technoramą 2013“ organizuoja KTU Inovacijų ir verslo centras.