Latvijos verslininkai jaučiasi mažiausiai saugūs, lietuviai ir estai – stabiliau

„PZU Lietuva“ užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad trijų valstybių verslininkų požiūris į savo pinigų saugumą, pavojus gyvybei bei sveikatos apsaugą labai smarkiai skiriasi. Mažiausiai saugūs jaučiasi Latvijos verslo atstovai, itin didelį užtikrintumą pademonstravo estai, o Lietuvos verslo atstovai jaučiasi kiek saugiau nei visa šalies visuomenė.

Lietuvoje verslininkai saugiausi dėl savo gyvybės (67 proc. atsakė, kad yra saugūs), mažiausiai saugūs – dėl finansų (54 proc.) ir sveikatos (55 proc.). Estijoje verslą kuriantys žmonės kur kas saugesni: labiausiai saugūs dėl sukaupto turto (86 proc.), mažiausiai – dėl finansų (75 proc. sakė esą saugūs). Latvijos verslo atstovų saugumo jausmas mažesnis beveik perpus negu Lietuvos ir Estijos kolegų: labiausiai kaimyninės šalies verslininkai nesaugūs dėl savo turto ir gyvybės (tik 28 proc. sakė esą saugūs), o didžiausią saugumą jaučia dėl finansų (41 proc.).

„Verslininkų saugumas Baltijos šalyse skiriasi labai stipriai ir kartais net paradoksaliai. Jei Lietuvoje ir Estijoje verslininkai labiausiai nerimauja dėl savo finansinės padėties, t.y. pinigų, tai Latvijoje pinigai kelia mažiausiai rūpesčių, o kur kas labiau nerimaujama dėl jau sukaupto turto išsaugojimo ir gyvybės. Be to, Estijos verslininkų saugumas yra labai stiprus ir rodo itin didelį verslo žmonių užtikrintumą, Lietuvoje verslininkai jaučiasi mažiau saugūs nei estai, tačiau šiek tiek stabiliau nei bendras šalies vidurkis. Na, o Latvijoje verslininkai jaučiasi kur kas nesaugiau net negu visa Latvijos visuomenė bendrai paėmus“, – teigė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jo manymu, tokie Baltijos šalių verslininkų saugumo skirtumai nulemti labai įvairių faktorių: ekonominės situacijos, valstybės požiūrio į verslininku ir sudaromų sąlygų verslui, teisėsaugos sistemos, korupcijos lygio ir t. t.

M. Jundulas atkreipė dėmesį, kad Estijos ir Latvijos verslo atstovų saugumo jausmas skiriasi dvigubai, ir tai rodo, kad Latvijoje verslą žmonės kuria kur kas atsargiau arba net ieško kitų rinkų. Neabejotinai tai atsiliepia bendrai ekonominei situacijai ir šalies augimui.