Mokyklos rodys pavyzdį, kaip gyventi ekologiškai

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos turės unikalią galimybę pasitikrinti, kokią įtaką jų veikla daro mus supančiai aplinkai. Austrijos specialistų parengtas Ekologinio pėdsako tyrimas – vienas iš svarbiausių žingsnių įvertinant mokyklos pasirengimą supažindinti jaunąją kartą su ekologišku gyvenimo būdu.

Siekdamas skatinti moksleivių ir pedagogų sąmoningumą bei atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos problemas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) kartu su partneriais inicijuoja iki metų pabaigos truksiančią socialinę edukacinę programą „Darni mokykla“. Pirmasis programos žingsnis – unikalus Ekologinio pėdsako tyrimas, kurį nuotoliniu būdu galės atlikti bet kuri ugdymo įstaiga.

Internetiniame tyrime pateikusios duomenis apie elektros ir šildymo sąnaudas, suvartojamo maisto ir mokymusi reikalingų medžiagų kiekį, moksleivių ir mokytojų mobilumo būdus bei atliekų apimtis, mokyklos sužinos savo veiklos sritis, darančias didžiausią neigiamą poveikį aplinkai bei sulauks specialistų patarimų ir netgi realios pagalbos, padėsiančių pagerinti esamą situaciją.

„Ekologinis pėdsakas – tai matas, rodantis, kiek planetos išteklių reikia tam, jog būtų patenkinti žmonijos vartojimo poreikiai. Norėdami išsiaiškinti, kiek išteklių reikia mokyklos veiklai užtikrinti, ar mokykla negyvena ateinančių kartų sąskaita ir raginame mokyklas pasitikrinti, kiek atsakinga ir ekologiška jų veikla, – sako programos iniciatorė, LVJC Neformaliojo švietimo projektų skyriaus vadovė Vilma Smaliukienė. – Mokyklų ekologinis pėdsakas dar niekada nebuvo vertintas, o juk ji turėtų tapti pagrindine vieta, kur formuojamas jaunosios kartos sveiko gyvenimo įpročiai, atsakingas požiūris į ekologiją. Sužinoti, kaip mokyklos gyvenimas veikia aplinką, padės šis Austrijoje parengtas ir jau išbandytas tyrimas. Paaiškėjus rezultatams, mokykloms į pagalbą ateis specialistai. Pavyzdžiui, jeigu mokykla nerūšiuoja šiukšlių, jai nemokamai gali būti atvežti rūšiavimo konteineriai, jeigu sunaudoja pernelyg daug elektros energijos, jai gali būti pakeistos elektros lemputės ar pasiūlytas kitas taupymo būdas. Tuo pasirūpins programos iniciatoriai ir partneriai.

Pasak projekto vadovės, tikimasi, jog iniciatyvūs pedagogai į šio tyrimo vykdymą įrauks ir savo ugdytinius. „Būtų šaunu, jei ugdymo įstaigose įgytą patirtį moksleiviai parneštų į savo šeimas. Juk visų tėvų svajonė – elektrą ir vandenį taupantys, šviesą išjungiantys ir vandens čiaupus užsukantys vaikai. „Darni mokykla“ – socialinis projektas, kuriuo siekiama ugdyti teisingus ir prasmingus moksleivių gyvenimo įgūdžius bei tikimasi, jog mokyklos taps ekologiško gyvenimo būdo pavyzdžiu visai miestelio ar didmiesčio bendruomenei “, – pažymi V. Smaliukienė.

Ekologinio pėdsako tyrimas – pirmoji projekto „Darni mokykla“ dalis. Vėliau visų programoje dalyvausiančių mokyklų vadovai bus pakviesti į forumą, kuriame bus nagrinėjami ne tik ekologiniai aspektai, bet ir socialiniai santykiai ugdymo įstaigose, pateikiamos specialistų rekomendacijos. Programos dalyvių lauks ir mokymai įvairiais darnaus mokyklos gyvenimo klausimais. Tikimasi,  kad projekte dalyvausiančios mokyklos, pasinaudoję specialistų rekomendacijomis ir įgyvendinę jų patarimus, galės džiaugtis ne tik sumažėjusiomis išlaidomis, bet ir aktyvesniais, atsakingesniais savo ugdytiniais, sumažėjusia aplinkos tarša.

Atlikti Ekologinio pėdsako tyrimą mokyklos galės nuo šios savaitės pradžios iki kovo 31 dienos. Platesnę informaciją apie tyrimą ir visą projektą „Darni mokykla“ galite rasti interneto svetainėje www.lvjc.lt.