Lenkų ekonomikos ekspertas: „Įsivesdama eurą Lietuva elgiasi teisingai“

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjusio Gdansko universiteto profesoriaus Stanislaw‘o Uminski nuomone, euro įvedimas Lietuvai reikš atsiribojimą nuo Rusijos ekonomikos taip toli, kaip tik įmanoma. „Nors Lenkijoje į euro įvedimą žiūrime skeptiškai, manome, kad jūs elgiatės teisingai“, – mano ekonomikos profesorius.

Atviras paskaitas studentams skaitęs vizituojantis KTU profesorius teigia, jog situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje negalima vertinti vienodai. „Žiūrint grynai iš teorinio taško, Lietuvos ekonomika yra daug atviresnė užsienio prekybai nei Lenkijos. Mūsų eksporto ir BVP santykis yra perpus mažesnis nei jūsų šalyje. Esate maža atvira ekonomika, todėl turite būti euro zonos nariai“, – teigia S. Uminki.

Ekonomikos profesorius pripažįsta, kad anksčiau ar vėliau Lenkija turės pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir prisijungti prie euro zonos. Būtent dėl to jam labai įdomu stebėti euro įvedimo kampaniją. S. Uminski nuomone, esame drąsūs, įsivesdami eurą dabar, ekonominės ir finansinės krizės metu, tačiau į Europos šiandienos iššūkius ekonomikos profesorius žiūri optimistiškai.

„Pritariu vienam iš garsiausių Europos ekonomistų, Andre Sapirui, teigiančiam, jog krizė yra postūmis, kuris paskatina vystymąsi. Europai reikia naujų impulsų tam, kad sustiprintume ekonomikos integraciją, kad įveiktume sunkumus. Be to, Europos integracijos istorija paženklinta krizių“, – teigia S. Uminski.

Gdansko universiteto profesorius, viešėdamas KTU, skaitė pranešimą ir tarptautinėje konferencijoje „Politiniai ir ekonominiai iššūkiai, skatinantys strateginius pasirinkimus žinių Europos link“. Konferencijoje dalyvavę latvių, lenkų ir lietuvių mokslininkai ekonomikos profesoriaus nuomone, atstovauja naujas ES šalis nares, kurios šiandien ir suteikia pagrindinius impulsus naujiems Europos Sąjungos procesams.

Paklaustas, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš lenkų, profesorius paminėjo porą dalykų – Lenkijos prekybos ryšius su Vokietija ir gebėjimą pasinaudoti struktūrinių fondų parama. „Pinigai atitenka ne tik Varšuvai, bet ir kitiems miestams bei šalies vietovėms – Gdanskui, Poznanei, Vroclavui. Deja, jau šešerius metus iš eilės lankydamasis Kaune, nepastebiu teigiamų poslinkių nei verslo struktūros, nei miesto gyvybingumo prasme. Nevyksta augimas ir dėl to šiek tiek liūdna“, – sako Gdansko universiteto Europos integracijos tyrimų centro mokslininkas S. Uminski.