Vikas, ką būtina žinoti apie sveikatos draudimą būsimiems užsienio šalių studentams
Artėjant naujiems mokslo metams teritorines ligonių kasas užplūsta vis daugiau būsimų šalies ir užsienio universitetų studentų, besiteiraujančių apie sveikatos draudimą Lietuvoje ir svečiose šalyse. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, visi Lietuvos nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis, duomenis apie juos teikia moksleivių ir studentų registrai, tad jiems dėl draustumo patvirtinimo į teritorines ligonių kasas kreiptis nereikia. Tačiau išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius jaunuoliai patys turi pasirūpinti savo draudimu ir Europos sveikatos draudimo kortele.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Vitkauskienės teigimu, studentai, išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus ir iš anksto pasirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele, gali būti ramūs ir garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje studijuos, įstatymus nustatytą būtinąją medicinos pagalbą ir jiems nereikės dėl sveikatos sutrikimų nutraukti studijų ir grįžti namo.
Ar pagalba būtina ir kokia ji turėtų būti, spręs gydytojas. Visose ES šalyse, kaip ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami pagalbą užsieniečiams, privalo atsižvelgti į kelias sąlygas: ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, į viešnagės trukmę ir gydymo pobūdį, t. y. ar pacientui būtini brangieji tyrimai, ilgas gydymas, reabilitacija ir kt.
L. Vitkauskienė atkreipia dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelę išduoti gali sutrukdyti tai, kad būsimi studentai paskuba deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, todėl praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, negali gauti nemokamų gydymo paslaugų.
„Studijuojantiesiems ES nereikia deklaruoti savo išvykimo. Jei deklaruosite išvykimą, sveikatos draudimu reikės pasirūpinti toje šalyje, kurioje ketinate studijuoti“, – sako L. Vitkauskienė.
Išvykstantiesiems studijuoti į ES šalių universitetus, sveikatos draudimas Lietuvoje patvirtinamas tik tada, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš ES ar Europos ekonominės erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos) aukštųjų mokyklų reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Pateikti iš Lietuvos aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, reikia ir vykstantiesiems studijuoti į ES šalis pagal studijų mainų programas.
L. Vitkauskienė pabrėžia, kad kvietimus studijuoti užsienio šalyse gavę studentai dažnai vietoj akademinės pažymos pateikia minėtą oficialų kvietimą studijuoti, tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nėra studijuojančiojo statusą patvirtinantis įrodymas.
„Universiteto kvietimas nėra garantas, kad pakviestasis studijuoti tikrai ten mokysis. Todėl būtina teritorinėms ligonių kasoms pateikti oficialią (ant firminio aukštosios mokyklos blanko) akademinę pažymą, patvirtinančią, kad jaunuolis studijuoja aukštojoje mokykloje“, – primena L. Vitkauskienė.
Jaunuoliai, ketinantys studijuoti už Europos ribų, valstybės lėšomis nėra draudžiami ir savo draudimu turi pasirūpinti patys, t. y. apsidrausti privačiose draudimo bendrovėse.