Pūčkorių pažintinis-istorinis takas. Nuo feodalizmo laikų Vilnios slėnis – Vilniaus pramonės lopšys, pagrindinis energijos šaltinis. Čia kūrėsi pirmosios Vilniaus dirbtuvės, malūnai, pramonės objektai. Ties Pūčkorių atodanga, Pūčkorių dvaro teritorijoje, XVI a. buvo pastatyta didelė patrankų liejykla, įrengti aušinamieji tvenkiniai. Čia buvo liejamos įvairaus dydžio patrankos. Joje patrankas remontavo ir įranga naudojosi švedų, rusų (Petro I), prancūzų (Napoleono) armijų daliniai. Liejykla veikė iki XIX a. Vėliau buvo įrengtas popieriaus fabrikas, veikęs iki I-ojo pasaulinio karo. 1909 m. jame buvo gaminamas ne tik kartonas, celiuliozė, bet ir rašomasis popierius. XIX a. viduryje pradėjo veikti didelis puošnus prancūziškas malūnas, stovėjęs virš kanalo. Jo įkūrėjas prancūzas Karolis Devimas. Pagalbiniame malūno pastate tuomet veikė ir smuklė. Sovietmečiu, 2-ojo pasaulinio karo metu jis buvo reorganizuotas į valstybinį malūną.