2011 m. bankai verslą kreditavo aktyviau, rekordinę indėlių rinkos statistiką koregavo sustabdyta banko SNORAS veikla

Publikuota: 2012 m. sausio 25 d. trečiadienis

Praėjusių metų antrąjį pusmetį, pirmą kartą nuo 2009 m. privačioms įmonėms naujai išduotų paskolų suma viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. pirmąjį pusmetį paskolų verslui portfelis susitraukė maždaug 0,7 mlrd. Lt, tačiau nuo liepos iki gruodžio pabaigos bankai privačioms įmonėms suteikė 0,3 mlrd. Lt naujų paskolų daugiau nei įmonės grąžino seniau gautų kreditų.

„Prognozuotas lūžis bankams kredituojant privatų verslą įvyko vidurvasarį. Tai lėmė augęs įmonių skolinimosi apetitas, šiek tiek švelnėjusios paskolų sąlygos, tačiau šiuos atsigavimo ženklus reikėtų vertinti atsargiai. Beįsibėgėjantį verslą ir jo kreditavimą stipriai veiks iš Europos atslenkančios nuotaikos ir lūkesčiai. Jie šiuo metu prieštaringi“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vis dėlto antrąjį praėjusių metų pusmetį kai kuriuose segmentuose ryškėjęs aktyvesnis skolinimas neatpirko pasyvesnės metų pradžios. Minėtoms privačioms įmonėms išduotų paskolų suma per visus metus pernai sumažėjo apie 1,5 proc. (0,4 mlrd. Lt) iki 27,4 mlrd. Lt.

2011 m. bendras šalies bankų suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 1,4 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 57,5 mlrd. Lt, tačiau šis mažėjimas buvo gerokai kuklesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. Lt ir 3,2 mlrd. Lt.

Labiausiai skolų naštą per 2011 metus mažino fiziniai asmenys. Jiems išduotų paskolų portfelis per metus sumažėjo 3,3 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 24,4 mlrd. Lt. Didžiausią įtaką tokiam pokyčiui turėjo fizinių asmenų grąžinamos vartojamosios ir kitos (ne būsto) paskolos. Šių paskolų portfelis susitraukė beveik 15 proc. (0,7 mlrd. Lt) iki 4,4 mlrd. Lt. Būsto paskolų portfelis pernai kito nežymiai – smuktelėjo 0,5 proc. (0,1 mlrd. Lt) iki 19,7 mlrd. Lt.

Pernai mažėjo ir finansų institucijoms išduotų paskolų. Jų portfelis susitraukė 13,7 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 2,5 mlrd. Lt.

Bendrą bankų paskolų portfelio mažėjimą iš dalies kompensavo apie 36 proc. (0,5 mlrd. Lt) iki beveik 1,9 mlrd. Lt per 2011 m. išaugusi paskolų valdžios institucijoms suma bei 27,83 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 1,5 mlrd. Lt didėjęs paskolų portfelis valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms.

Praėjusių metų paskolų pokyčių skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad AB banko SNORAS paskolų portfelis nuo lapkričio vidurio nekito.

AB banko SNORAS veiklos sustabdymas paveikė indėlių rinkos statistiką. Pernai rugsėjį šalies bankiniame sektoriuje buvo užfiksuotas indėlių rekordas – jų suma viršijo 45,8 mlrd. Lt, tačiau lapkritį sustabdžius AB banko SNORAS veiklą ir siekiant palyginamumo tikslinga vertinti indėlių pokyčius eliminavus šiame banke laikytus indėlius (apie 6 mlrd. Lt).

Išankstiniais duomenimis, šalies bankų sistemoje (be AB banko SNORAS) indėlių suma nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 31 d. išaugo apie 0,7 proc. (beveik 0,3 mlrd. Lt) – iki 39,4 mlrd. Lt.

2011 m. gruodis buvo išskirtinis, nes pradėjus mokėti indėlių draudimo fondo išmokas, paskutinįjį praėjusių metų mėnesį indėlių suma veikiančiuose bankuose pašoko apie 9,5 proc. (3,7 mlrd. Lt) iki 43,1 mlrd. Lt.

Įvertinus, kad per gruodį gyventojams ir įmonėms buvo išmokėta apie 3,2 mlrd. Lt indėlių draudimo išmokų, išankstiniais skaičiavimais, grynasis indėlių padidėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį turėtų sudaryti ne mažiau 0,5 mlrd. Lt.

„Bendras indėlių ūgtelėjimas metų pabaigoje – įprastas reiškinys. Tačiau faktas, kad indėlių veikiančiuose šalies bankuose daugėjo net ir po AB banko SNORAS veiklos sustabdymo, rodo aiškų visuomenės supratimą, kad rizikos suvaldytos. Visi šalies bankai veikia stabiliai ir vykdo jiems keliamus reikalavimus“, – reziumavo V. Vasiliauskas.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »