2012 m. teigiamus pokyčius mokėjimo paslaugų rinkoje lėmė auganti konkurencija

Publikuota: 2013 m. sausio 22 d. antradienis

Praėjusiais metais mokėjimo paslaugų rinkoje vartotojams teigiamus pokyčius lėmė auganti konkurencija tarp bankų ir naujų šios rinkos dalyvių, tačiau keliems komerciniams bankams pabranginus kai kurias paslaugas išaugo įkainių atotrūkis tarp mokėjimų, atliekamų grynaisiais pinigais ar bankų skyriuose ir elektroninių pervedimų. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko pirmą kartą pristatomoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Įkainių raidos analizė parodė, kad 2012 m., palyginti su 2011 m., mažėjo elektroniniu būdu atliekamo vietinio pervedimo litais į kitą banką, taip pat atitinkamų pervedimų eurais ir iš kito banko gautų lėšų eurais įskaitymo įkainių vidurkiai. Iš esmės šiuos pokyčius lėmė 2012 m. licenciją iš Lietuvos banko gavusios elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ pasiūlyti mažesni įkainiai.

2012 m. kai kuriems bankams padidinus savo įkainius, vidutiniškai brango banko skyriuje inicijuoti kredito pervedimai litais banko viduje į kito kliento sąskaitą ir pervedimai į kitą kredito įstaigą, taip pat pakilo ir vidutinis įkainis mokant už paslaugas grynaisiais.

„Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad kai kurie bankai renkasi būdą skatinti jiems pigesnių elektroninių paslaugų naudojimą brangindami mokėjimus skyriuose ir grynaisiais, tačiau šioje rinkoje vis aktyviau veikia mokėjimo įstaigos. Įkainių analizė rodo, kad mokėjimo įstaigų vidutiniai standartiniai mokėjimo paslaugų įkainiai mokant už paslaugas grynaisiais pinigais dažnu atveju yra net kelis kartus mažesni nei bankų ar kredito unijų standartiniai įkainiai“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus.

Savo ruožtu bankai, konkuruodami mokėjimų už paslaugas segmente, skatino naudotis mokėjimų grynaisiais pinigais alternatyvomis – tiesioginio debeto paslauga, kuri daugumoje bankų mokėtojui yra nemokama, plėstos galimybės klientams internetu atlikti kelis mokėjimus vienu pervedimu.

Mokėjimo paslaugų įkainių 2012 metais apžvalgoje pirmą kartą palyginta, kokie būtų skirtingų bankų įkainiai, pagal tris mokėjimų paslaugų krepšelius. Krepšeliams suformuoti pasirinktos kelios populiariausios mokėjimo paslaugos – sąskaitos tvarkymo, vietinių kredito pervedimų litais, įmokų už paslaugas, kredito pervedimų eurais, debeto kortelių ir grynųjų pinigų operacijų.

Analizė atskleidė, kad per metus mokėjimo paslaugų krepšeliui, suformuotam pagal vidutiniškai vienam gyventojui tenkantį operacijų skaičių, pernai išleista 177,42 Lt, t. y. 6 % daugiau nei 2011 m.

Siekdamas vartotojams sudaryti geresnes galimybes palyginti mokėjimo įkainius, didinti rinkos skaidrumą ir skatinti konkurenciją, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje nuo 2011 m. spalio mėn. viešai skelbia fiziniams asmenims taikomus mokėjimo paslaugų įkainius. Nuo šiol vartotojams Lietuvos bankas suteikia galimybę grafiškai palyginti, kurios kredito mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos įkainius kėlė daugiausia, o kurios juos mažino. Palyginti įkainius galite čia.

Išsamią Mokėjimo paslaugų įkainių 2012 metais apžvalgą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »