Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų nepadidins

Publikuota: 2015 m. birželio 4 d. ketvirtadienis

Finansų ministerija teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, mažinti bankų įkainius už paslaugas.

Šiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliamos pernai liepos mėn. priimtos Europos Sąjungos Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES Reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio, kurios dydžiai bus privalomi taikyti nuo š. m. gruodžio 9 d. ir dabar Lietuvoje galiojančius atpigins apie 5 kartus.

ES Mokėjimo sąskaitų direktyva priimta 2014 m. liepą, ją visa apimtimi į nacionalinę teisę privalu perkelti iki 2016 metų rugsėjo vidurio, tačiau dėl direktyvos svarbos ir teigiamo poveikio Lietuvos gyventojams, siekiama ją perkelti dar šiemet.

Seimui svarstant Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo įstatymo projektą, girdėti argumentų, kad ribojimai naudingi bankams, nes, klientams aktyviau vykdant negrynųjų pinigų operacijas, bankai gaus daugiau pajamų iš komisinių.

„Mokėjimų įstatymo pakeitimais būtent ir siekiame kuo skubiau teisiškai reglamentuoti, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas vieniems netaptų pasipelnymo priemone, kitiems – didesnių išlaidų priežastimi“, −  aiškina pakeitimų svarbą finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministro R. Šadžiaus nuomone, įstatymu reglamentavus pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelį bei maksimalią banko paslaugų krepšelio kainą, bus žengtas socialiai teisingas žingsnis, apsaugant gyventojų – bankų klientų interesus ir tuo pat metu nepažeidžiant kredito įstaigų interesų.

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą sudarytų tokios paslaugos: pinigų įdėjimas į sąskaitą ir išėmimas iš jos visoje ES, kredito pervedimai, debeto mokėjimai, mokėjimai kortele, kt. paslaugos, susijusios su sąskaitos atidarymu, uždarymu ir veikimu. Lietuvos bankas, remdamasis Mokėjimų įstatyme išvardytais kriterijais (vartotojų mokėjimo įpročiai, rinkos tendencijos, kt.) nustatytų šių paslaugų skaičių per mėnesį, už kurias kredito įstaiga galėtų taikyti ne didesnį nei numatyta įstatyme komisinį atlyginimą. Viršijus krepšelį sudarančių paslaugų skaičių, būtų taikomi standartiniai įkainiai.

Direktyva numato, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos turėtų būti nemokamos arba taikomi pagrįsti įkainiai. Atitinkamais Mokėjimų įstatymo pakeitimais numatyta paslaugą nemokamai teikti socialiai jautriausių grupių gyventojams, o kitiems asmenims bus pasiūlyta pagrįsta paslaugų krepšelio kaina.

Rengiamas Mokėjimų įstatymo pakeitimų projektas taip pat įgyvendina ES reglamentą dėl tarpbankinio mokesčio, kurį prekybininkas sumoka bankui, aptarnaujančiam atsiskaitymus kortele, ir perkelia jį vartotojui per prekės ir paslaugos kainą. Lietuvoje šio mokesčio dydis dabar nereguliuojamas.

Reglamentu nustatomas 0,2 proc. maksimalus sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant vietinius mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Apskaičiuota, kad nuo Reglamento tiesioginio taikymo Lietuvoje dienos, t. y., gruodžio 9 d., šis tarpbankinis mokestis, atsiskaitant ir debetine, ir kreditine kortele, sumažės apie 5 kartus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »