Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų nepadidins

Publikuota: 2015 m. birželio 4 d. ketvirtadienis

Finansų ministerija teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, mažinti bankų įkainius už paslaugas.

Šiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliamos pernai liepos mėn. priimtos Europos Sąjungos Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES Reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio, kurios dydžiai bus privalomi taikyti nuo š. m. gruodžio 9 d. ir dabar Lietuvoje galiojančius atpigins apie 5 kartus.

ES Mokėjimo sąskaitų direktyva priimta 2014 m. liepą, ją visa apimtimi į nacionalinę teisę privalu perkelti iki 2016 metų rugsėjo vidurio, tačiau dėl direktyvos svarbos ir teigiamo poveikio Lietuvos gyventojams, siekiama ją perkelti dar šiemet.

Seimui svarstant Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo įstatymo projektą, girdėti argumentų, kad ribojimai naudingi bankams, nes, klientams aktyviau vykdant negrynųjų pinigų operacijas, bankai gaus daugiau pajamų iš komisinių.

„Mokėjimų įstatymo pakeitimais būtent ir siekiame kuo skubiau teisiškai reglamentuoti, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas vieniems netaptų pasipelnymo priemone, kitiems – didesnių išlaidų priežastimi“, −  aiškina pakeitimų svarbą finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministro R. Šadžiaus nuomone, įstatymu reglamentavus pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelį bei maksimalią banko paslaugų krepšelio kainą, bus žengtas socialiai teisingas žingsnis, apsaugant gyventojų – bankų klientų interesus ir tuo pat metu nepažeidžiant kredito įstaigų interesų.

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą sudarytų tokios paslaugos: pinigų įdėjimas į sąskaitą ir išėmimas iš jos visoje ES, kredito pervedimai, debeto mokėjimai, mokėjimai kortele, kt. paslaugos, susijusios su sąskaitos atidarymu, uždarymu ir veikimu. Lietuvos bankas, remdamasis Mokėjimų įstatyme išvardytais kriterijais (vartotojų mokėjimo įpročiai, rinkos tendencijos, kt.) nustatytų šių paslaugų skaičių per mėnesį, už kurias kredito įstaiga galėtų taikyti ne didesnį nei numatyta įstatyme komisinį atlyginimą. Viršijus krepšelį sudarančių paslaugų skaičių, būtų taikomi standartiniai įkainiai.

Direktyva numato, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos turėtų būti nemokamos arba taikomi pagrįsti įkainiai. Atitinkamais Mokėjimų įstatymo pakeitimais numatyta paslaugą nemokamai teikti socialiai jautriausių grupių gyventojams, o kitiems asmenims bus pasiūlyta pagrįsta paslaugų krepšelio kaina.

Rengiamas Mokėjimų įstatymo pakeitimų projektas taip pat įgyvendina ES reglamentą dėl tarpbankinio mokesčio, kurį prekybininkas sumoka bankui, aptarnaujančiam atsiskaitymus kortele, ir perkelia jį vartotojui per prekės ir paslaugos kainą. Lietuvoje šio mokesčio dydis dabar nereguliuojamas.

Reglamentu nustatomas 0,2 proc. maksimalus sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant vietinius mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Apskaičiuota, kad nuo Reglamento tiesioginio taikymo Lietuvoje dienos, t. y., gruodžio 9 d., šis tarpbankinis mokestis, atsiskaitant ir debetine, ir kreditine kortele, sumažės apie 5 kartus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »