Bankai turi būti pasiruošę technologijų plėtros pokyčiams

Publikuota: 2016 m. balandžio 15 d. penktadienis

„Šiandienėje bankininkystėje svarbu turėti finansinių išteklių ir būti pasiruošusiems technologijų plėtros pokyčiams“, – sakė SEB grupės prezidentė Annika Falkengren Taline vykusiame renginyje „Baltic Business Summit 2016“, skirtame Baltijos šalių didelėms įmonėms.

Pasak A. Falkengren, bankininkystėje svarbus dėmesys turi būti skiriamas keturiems dalykams: pirma, reikia žinoti, kas yra klientai ir kokie jų poreikiai. Antra, konkurentus įvertinti kur kas plačiau – ne tik kitus bankus, bet ir verslą pradedančias įmones. Trečia, technologijos, kurios bus taikomos ateityje, ir ketvirta, reguliavimai, kurių reikia norint užtikrinti bankų sektoriaus saugumą.

Kalbėdama apie ekonominę aplinką, A. Falkengren pabrėžė, kad neigiamos palūkanų normos yra didelis iššūkis, nes palūkanų normos dar niekada taip ilgai nebuvo tokios žemos ir dėl to mes visi žengiame į nežinomą teritoriją.

Bankų paslaugos, naudojamos mobiliaisiais įrenginiais, Švedijoje ir Baltijos šalyse sparčiai populiarėja, o bankininkystės paslaugomis internetu naudojamasi taip pat ar net mažiau. „Viena vertus, bankas turi žengti skaitmenizacijos link, tačiau kartu turi būti žmonės, kurie gali padėti verslo ir privatiems klientams, juos išklausyti. Bankai suteikia infrastruktūrą ir į ją kasmet investuoja milijonus eurų. Kai kurios paslaugos ateityje bus vien tik infrastruktūros paslaugos, kurios, tokios kaip pinigų pervedimas, yra labai paprastos, o kitos, tarkime, finansinės konsultacijos, taps kur kas sudėtingesnės dėl technologijų galimybių valdyti ir apdoroti duomenis. Taigi mūsų laukia  įkvepianti ateitis“, – sakė A. Falkengren.

„Šiuo metu SEB grupė siekia numatyti, koks bankas bus 2025 metais. Mums labai svarbu būti į klientus orientuotu banku, o tai reiškia, kad pirmiausia turime pradėti keistis, atsižvelgdami į klientų poreikius, o ne produktus. SEB turi ilgametę patirtį ir ja labai didžiuojasi  – siekis būti arti savo kliento yra užkoduotas mūsų banko DNR“, – pabrėžė A. Falkengren.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »