Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Publikuota: 2015 m. birželio 15 d. pirmadienis

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

„Po rekordinio įnešamų lėšų antplūdžio, bankų patirto praėjusių metų pabaigoje, pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas nedidelis indėlių atoslūgis, tačiau bendra indėlių suma vis dar gerokai viršija praėjusių metų pirmosios pusės vertes. Panašu, kad klientai įvertino saugumo aspektus ir bankus renkasi kaip alternatyvą grynųjų laikymui namuose“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

2015 m. balandžio 1 d. klientai bankuose laikė 15,9 mlrd. eurų indėlių. Tai tik 2,2 % (359 mln. Eur) mažiau nei 2014 m. pabaigoje, kai, artėjant valiutos keitimui, vien per ketvirtąjį ketvirtį indėlių suma pašoko 1,7 mlrd. eurų ir buvo pasiektas visų laikų aukščiausias indėlių bankuose lygis (16,3 mlrd. Eur).

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje šalies bankų turtas siekė 22,6 mlrd. eurų ir per ketvirtį sumažėjo 1,5 mlrd. eurų (6,2 %). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bankų sistemos turtas buvo didesnis 58 mln. eurų (0,3 %). Turto mažėjimą lėmė 3,5 mlrd. eurų sumažėjusi grynųjų pinigų ir lėšų, laikomų centriniame banke, suma. Dalis šios sumos nebepriklauso bankų sistemai, tačiau kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų bankai paskirstė po kitus turto straipsnius.

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje klientams bankai buvo suteikę 88 mln. eurų (0,6 %) daugiau paskolų nei prieš ketvirtį, o bendras paskolų portfelis siekė 14,8 mlrd. eurų.

„Nepaisant rekordiškai žemų palūkanų, paskolų portfelio pokytis toliau buvo nežymus, tačiau teigiamas. Daugiau paskolinta ir verslui, ir fiziniams asmenims. Palanki ekonomikos būklė ir atsargus bankų skolinimas lėmė, kad paskolų portfelio rodikliai tebėra geri“, – sakė V. Valvonis.

Fizinių asmenų paskolų portfelis per pirmuosius tris 2015 m. mėnesius išaugo 23 mln. eurų (0,3 %) – iki 7,0 mlrd. eurų. Daugiau nei pusę šio prieaugio sudarė būsto paskolos, jų suma per pirmąjį ketvirtį padidėjo 13 mln. eurų (0,2 %) ir siekė 5,7 mlrd. eurų. Paskolų įmonėms buvo 6,6 mlrd. eurų – per pirmąjį ketvirtį jų padaugėjo 1 %.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2015 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 56,8 mln. eurų pelno, t. y. 7 % daugiau nei prieš metus, nors pagrindiniai pajamų šaltiniai – grynosios pajamos iš palūkanų bei paslaugų ir komisinių – buvo prastesni. Per pirmąjį ketvirtį pajamos iš komisinių ir paslaugų sumažėjo beveik penktadaliu – iki 8,7 mln. eurų. Tokį pokytį nulėmė ir prarastos pajamos už valiutos keitimą bei gerokai – iki vietinių pervedimų lygio – atpigę pavedimai eurais.

Grynosios bankų palūkanų pajamos, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 mln. eurų (6 %). Tam įtakos turėjo rekordiškai žemų palūkanų aplinka: 3 mėnesių tarpbankinio skolinimo eurais palūkanų norma EURIBOR 0 % ribą kirto 2015 m. balandžio mėn., o 6 mėnesių norma yra labai arti 0 %.

Didžiausią įtaką bendram bankų sistemos pelno pokyčiui turėjo vienas sistemos dalyvis, kurio veiklos rezultatą daugiausia lėmė techninės priežastys.

2015 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 7 bankai ir 8 užsienio bankų filialai. Visi jie vykdė visus nustatytus reikalavimus. Bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis 2015 m. balandžio 1 d. buvo lygus 22,19 % (reikalavimas – 8 %) ir didesnis nei praėjusį ketvirtį (21,29 %). Bankams turint pakankamai dideles likvidžiojo turto atsargas, nustatytieji rodikliai 2015 m. pirmąjį ketvirtį buvo vykdomi su pakankamai didele atsarga.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »