Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Publikuota: 2015 m. birželio 15 d. pirmadienis

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

„Po rekordinio įnešamų lėšų antplūdžio, bankų patirto praėjusių metų pabaigoje, pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas nedidelis indėlių atoslūgis, tačiau bendra indėlių suma vis dar gerokai viršija praėjusių metų pirmosios pusės vertes. Panašu, kad klientai įvertino saugumo aspektus ir bankus renkasi kaip alternatyvą grynųjų laikymui namuose“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

2015 m. balandžio 1 d. klientai bankuose laikė 15,9 mlrd. eurų indėlių. Tai tik 2,2 % (359 mln. Eur) mažiau nei 2014 m. pabaigoje, kai, artėjant valiutos keitimui, vien per ketvirtąjį ketvirtį indėlių suma pašoko 1,7 mlrd. eurų ir buvo pasiektas visų laikų aukščiausias indėlių bankuose lygis (16,3 mlrd. Eur).

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje šalies bankų turtas siekė 22,6 mlrd. eurų ir per ketvirtį sumažėjo 1,5 mlrd. eurų (6,2 %). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bankų sistemos turtas buvo didesnis 58 mln. eurų (0,3 %). Turto mažėjimą lėmė 3,5 mlrd. eurų sumažėjusi grynųjų pinigų ir lėšų, laikomų centriniame banke, suma. Dalis šios sumos nebepriklauso bankų sistemai, tačiau kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų bankai paskirstė po kitus turto straipsnius.

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje klientams bankai buvo suteikę 88 mln. eurų (0,6 %) daugiau paskolų nei prieš ketvirtį, o bendras paskolų portfelis siekė 14,8 mlrd. eurų.

„Nepaisant rekordiškai žemų palūkanų, paskolų portfelio pokytis toliau buvo nežymus, tačiau teigiamas. Daugiau paskolinta ir verslui, ir fiziniams asmenims. Palanki ekonomikos būklė ir atsargus bankų skolinimas lėmė, kad paskolų portfelio rodikliai tebėra geri“, – sakė V. Valvonis.

Fizinių asmenų paskolų portfelis per pirmuosius tris 2015 m. mėnesius išaugo 23 mln. eurų (0,3 %) – iki 7,0 mlrd. eurų. Daugiau nei pusę šio prieaugio sudarė būsto paskolos, jų suma per pirmąjį ketvirtį padidėjo 13 mln. eurų (0,2 %) ir siekė 5,7 mlrd. eurų. Paskolų įmonėms buvo 6,6 mlrd. eurų – per pirmąjį ketvirtį jų padaugėjo 1 %.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2015 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 56,8 mln. eurų pelno, t. y. 7 % daugiau nei prieš metus, nors pagrindiniai pajamų šaltiniai – grynosios pajamos iš palūkanų bei paslaugų ir komisinių – buvo prastesni. Per pirmąjį ketvirtį pajamos iš komisinių ir paslaugų sumažėjo beveik penktadaliu – iki 8,7 mln. eurų. Tokį pokytį nulėmė ir prarastos pajamos už valiutos keitimą bei gerokai – iki vietinių pervedimų lygio – atpigę pavedimai eurais.

Grynosios bankų palūkanų pajamos, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 mln. eurų (6 %). Tam įtakos turėjo rekordiškai žemų palūkanų aplinka: 3 mėnesių tarpbankinio skolinimo eurais palūkanų norma EURIBOR 0 % ribą kirto 2015 m. balandžio mėn., o 6 mėnesių norma yra labai arti 0 %.

Didžiausią įtaką bendram bankų sistemos pelno pokyčiui turėjo vienas sistemos dalyvis, kurio veiklos rezultatą daugiausia lėmė techninės priežastys.

2015 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 7 bankai ir 8 užsienio bankų filialai. Visi jie vykdė visus nustatytus reikalavimus. Bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis 2015 m. balandžio 1 d. buvo lygus 22,19 % (reikalavimas – 8 %) ir didesnis nei praėjusį ketvirtį (21,29 %). Bankams turint pakankamai dideles likvidžiojo turto atsargas, nustatytieji rodikliai 2015 m. pirmąjį ketvirtį buvo vykdomi su pakankamai didele atsarga.

Šaltinis: euro.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »