Bankų skolinimas – didžiausias per pastaruosius septynerius metus

Publikuota: 2016 m. kovo 8 d. antradienis

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje.

„Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes. Bankai daugiau skolino tiek verslui, tiek gyventojams, ypač būstui įsigyti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, kredito rinkos plėtra šiuo metu yra tvari, tačiau Lietuvos bankas atidžiai stebi padėtį ir prireikus imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių, užkardančių nuo galimo rinkos perkaitimo.

Pasak V. Vasiliausko, skolinimo atsigavimą lemia stabili ekonominė aplinka, verslo ir gyventojų pasitikėjimas bei rekordiškai mažos palūkanos.

Bendra bankų paskolų vertė 2015 m. pabaigoje siekė 16,3 mlrd. eurų ir buvo 3,9 % didesnė nei prieš metus. Paskolų įmonėms vertė padidėjo 4,5 % – iki 7,7 mlrd. eurų, gyventojams paskolinta 6,9 % daugiau. Namų ūkiams suteiktų paskolų vertė pasiekė 7,5 mlrd. eurų, vien paskolų būstui vertė padidėjo 5,2 % – iki 6 mlrd. eurų.

Bendras bankų sistemos turtas kito nereikšmingai: per metus sumažėjo 2,9 % ir 2016 sausio 1 d. sudarė 23,4 mlrd. eurų.

Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, toliau daugėjo indėlių bankuose, ir šiemet vėl pasiektas rekordas. 2015 m. pabaigoje bankuose buvo laikoma 17,1 mlrd. eurų indėlių, t. y. 783 mln. eurų, arba 4,8 %, daugiau nei ankstesniais metais. Iš esmės išnykus skirtumui tarp skirtingo termino indėlių palūkanų, didžioji indėlių dalis (75 %) laikoma jau ne kaip terminuotieji indėliai, kaip anksčiau, o einamosiose sąskaitose.

Lietuvos bankų sistema 2015 m. buvo pelninga: neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 215,3 mln. eurų grynojo pelno, 1,9 mln. eurų (0,9 %) daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Vis dėlto pagrindiniai bankų pajamų šaltiniai – grynosios palūkanų pajamos (sumažėjo 9,9 mln. eurų, –2,6 %) ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos (sumažėjo 19,8 mln. eurų, –10,2 %) – toliau seko. Tik dar labiau nei pajamos sumažėjusios administracinės išlaidos (sumažėjo 40,9 mln. eurų, arba 12,2 %) padėjo bankams palaikyti panašų kaip ankstesniais metais pelno lygį.

Visi bankai vykdė ne tik minimalų 8 % kapitalo pakankamumo reikalavimą, bet ir 2015 m. pradėtą taikyti papildomą 2,5 % kapitalo apsaugos rezervą bei kiekvienam bankui individualiai nustatytus kapitalo reikalavimus. Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo 3,5 proc. p. – iki 24,8 %.

Pasak V. Vasiliausko, bankams ir šie metai yra svarbūs dėl reguliavimo pokyčių, kurie bus naudingi vartotojams. Vienas iš reikšmingiausių – įgyvendinant Pagrindinės sąskaitos direktyvą, numatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos ribojimas. Lietuvos bankas jau sudarė būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį, o bendra visų krepšelyje esančių paslaugų kaina negalės viršyti ribos, kurią nustatys Lietuvos bankas. Numatoma, kad krepšelis apims 10 el. pervedimų, neribotus lėšų įskaitymus į sąskaitą, išgryninimą iki 550 eurų, neribotą grynųjų įnešimą, taip pat banko kortelės išdavimą, jos tvarkymą, el. bankininkystės prisijungimo priemonės išdavimą.

Šiemet taip pat ketinama sustiprinti būsto paskolų vartotojų apsaugą. Įgyvendinus Būsto paskolų direktyvos reikalavimus, siūloma įpareigoti bankus pateikti paskolų gavėjams lengvai palyginamą informaciją pagal vienodą bei aiškią formą, uždrausti iš vartotojų reikalauti įsigyti su būsto paskola nesusijusių finansinių paslaugų, sudaryti palankesnes sąlygas grąžinti paskolą pirma laiko. Bankai taip pat negalės perkelti nekilnojamojo turto kainų rizikos ant vartotojų pečių – jiems bus draudžiama iš vartotojų reikalauti papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »