Bankų skolinimas – didžiausias per pastaruosius septynerius metus

Publikuota: 2016 m. kovo 8 d. antradienis

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje.

„Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes. Bankai daugiau skolino tiek verslui, tiek gyventojams, ypač būstui įsigyti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, kredito rinkos plėtra šiuo metu yra tvari, tačiau Lietuvos bankas atidžiai stebi padėtį ir prireikus imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių, užkardančių nuo galimo rinkos perkaitimo.

Pasak V. Vasiliausko, skolinimo atsigavimą lemia stabili ekonominė aplinka, verslo ir gyventojų pasitikėjimas bei rekordiškai mažos palūkanos.

Bendra bankų paskolų vertė 2015 m. pabaigoje siekė 16,3 mlrd. eurų ir buvo 3,9 % didesnė nei prieš metus. Paskolų įmonėms vertė padidėjo 4,5 % – iki 7,7 mlrd. eurų, gyventojams paskolinta 6,9 % daugiau. Namų ūkiams suteiktų paskolų vertė pasiekė 7,5 mlrd. eurų, vien paskolų būstui vertė padidėjo 5,2 % – iki 6 mlrd. eurų.

Bendras bankų sistemos turtas kito nereikšmingai: per metus sumažėjo 2,9 % ir 2016 sausio 1 d. sudarė 23,4 mlrd. eurų.

Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, toliau daugėjo indėlių bankuose, ir šiemet vėl pasiektas rekordas. 2015 m. pabaigoje bankuose buvo laikoma 17,1 mlrd. eurų indėlių, t. y. 783 mln. eurų, arba 4,8 %, daugiau nei ankstesniais metais. Iš esmės išnykus skirtumui tarp skirtingo termino indėlių palūkanų, didžioji indėlių dalis (75 %) laikoma jau ne kaip terminuotieji indėliai, kaip anksčiau, o einamosiose sąskaitose.

Lietuvos bankų sistema 2015 m. buvo pelninga: neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 215,3 mln. eurų grynojo pelno, 1,9 mln. eurų (0,9 %) daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Vis dėlto pagrindiniai bankų pajamų šaltiniai – grynosios palūkanų pajamos (sumažėjo 9,9 mln. eurų, –2,6 %) ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos (sumažėjo 19,8 mln. eurų, –10,2 %) – toliau seko. Tik dar labiau nei pajamos sumažėjusios administracinės išlaidos (sumažėjo 40,9 mln. eurų, arba 12,2 %) padėjo bankams palaikyti panašų kaip ankstesniais metais pelno lygį.

Visi bankai vykdė ne tik minimalų 8 % kapitalo pakankamumo reikalavimą, bet ir 2015 m. pradėtą taikyti papildomą 2,5 % kapitalo apsaugos rezervą bei kiekvienam bankui individualiai nustatytus kapitalo reikalavimus. Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo 3,5 proc. p. – iki 24,8 %.

Pasak V. Vasiliausko, bankams ir šie metai yra svarbūs dėl reguliavimo pokyčių, kurie bus naudingi vartotojams. Vienas iš reikšmingiausių – įgyvendinant Pagrindinės sąskaitos direktyvą, numatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos ribojimas. Lietuvos bankas jau sudarė būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį, o bendra visų krepšelyje esančių paslaugų kaina negalės viršyti ribos, kurią nustatys Lietuvos bankas. Numatoma, kad krepšelis apims 10 el. pervedimų, neribotus lėšų įskaitymus į sąskaitą, išgryninimą iki 550 eurų, neribotą grynųjų įnešimą, taip pat banko kortelės išdavimą, jos tvarkymą, el. bankininkystės prisijungimo priemonės išdavimą.

Šiemet taip pat ketinama sustiprinti būsto paskolų vartotojų apsaugą. Įgyvendinus Būsto paskolų direktyvos reikalavimus, siūloma įpareigoti bankus pateikti paskolų gavėjams lengvai palyginamą informaciją pagal vienodą bei aiškią formą, uždrausti iš vartotojų reikalauti įsigyti su būsto paskola nesusijusių finansinių paslaugų, sudaryti palankesnes sąlygas grąžinti paskolą pirma laiko. Bankai taip pat negalės perkelti nekilnojamojo turto kainų rizikos ant vartotojų pečių – jiems bus draudžiama iš vartotojų reikalauti papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »