Bekontakčiai mokėjimai diegiami į didelius ekranus

Publikuota: 2016 m. balandžio 26 d. antradienis

Mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico Group“ („Ingenico“) įsigijo jauną bendrovę „Think&Go“ ir jos NFC pagrindu sukurtą technologiją „Screen commerce“, pritaikytą dideliems skaitmeniniams ekranams.

„Ingenico“ atstovai mano, kad tai ateities mokėjimų technologija. Didžiuliame jutikliniame ekrane, stovinčiame prekybos centre ar oro uoste, bus galima ne tik gauti dominančią informaciją apie produktus, paslaugas, renginius, tvarkaraščius, bet ir jame iš karto atsiskaityti už paslaugas bekontakčiu būdu. Pirkėjas, priartinęs prie ekrano bekontaktę kortelę ar išmanųjį telefoną, galės nusipirkti norimą produktą, susimokėti už paslaugas ar įsigyti lėktuvo bilietą.

„Platiname mokėjimo terminalus jau daugybę metų, o dabar pastebime daiktų interneto ir prijungtų įrenginių sužadintą naujų mokėjimo būdų poreikį“ ,– sako „Ingenico“ inovacijų viceprezidentas  ir laboratorijos „Ingenico Labs“ vadovas Michel Leger.

„Screen commerce“ kol kas tikrai nepakeis įprastų atsiskaitymo terminalų parduotuvėse, tačiau išplės atsiskaitymo galimybes, ypač prekybos centrams, kurie panaudodami šiuos ekranus galės sėkmingiau įgyvendinti įvairias pardavimo akcijas.

Šis atsiskaitymo būdas gali pakeisti iki šiol lojalumo programoms naudojamus QR kodus, kuriuos atsispausdinę pirkėjai gali gauti nuolaidų ar nemokamų prekių. Manoma, kad „Screen commerce“ yra patogesnė alternatyva.

„Ingenico“ planuoja naujuosius atsiskaitymo ekranus diegti geležinkelio stotyse, oro uostuose, metro ir prekybos centruose tų šalių, kuriose jau išpopuliarėję bekontakčiai mokėjimai.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »