Estijos augimą skatina valstybės investicijos

Publikuota: 2013 m. kovo 6 d. trečiadienis

Estija praėjusiais metais buvo viena iš nedaugelio euro zonos šalių, išlaikiusių augančią ekonomiką – 2012 m. Estijos BVP augo 3,2 proc. Pagrindinė augimo priežastis – stipri vidaus paklausa, palaikyta augančių investicijų. Jų ypač daugėjo viešajame sektoriuje, kur bendras investicijų prieaugis pirmuosius devynis 2012 m. mėnesius einamosiomis kainomis buvo 60 proc. didesnis nei metais anksčiau. Tikimasi, kad ir šiemet Estijos ekonomika nemažins apsukų – ekonomika augs apie 3,3 proc.

Nepaisant neigiamo euro zonos nuosmukio poveikio Estijos eksportui 2012 m., iš jo gaunamos pajamos turėtų būti kaip niekad aukštos. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės šalių ekonomikos gerokai nusilpo, Estijos eksportuotojai, panašu, sugebėjo nukreipti savo prekių srautus į Rusijos rinką. Toks eksporto krypties pakeitimas greičiausiai bus išlaikytas ir šiemet. Tai teigiamai atsilieps Estijos ekonomikai. Tačiau 2014 m. atsigaunant euro zonai ir Šiaurės šalims, Estijos BVP augimas paspartės iki 4,3 proc. Estijos ekonomikos plėtra šiemet paspartės nedaug, tačiau bus kur kas labiau subalansuota nors ir su mažesniu, tačiau teigiamu grynojo eksporto indėliu bei nuosaikiu vidaus paklausos augimu, sieksiančiu 3,0 proc.

Praėję metai Estijoje pasižymėjo išskirtiniu valstybės investicijų augimu. Tai iš esmės buvo susiję su į pabaigą einančiu 2007 – 2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos įsisavinimu. Naujoji ES finansinės perspektyvos pradžia paprastai yra susijusi su lėtesniu lėšų įsisavinimo tempu. Todėl 2013 – 2014 m. investicijų apimtys didės tik privačiame sektoriuje – 2013 m. tikimasi 6,0 proc. prieaugio, kuris suteiks atspirtį 9,0 proc. augimui ir 2014 m., ir 2015 m.

Praėjusiais metais įmonėms pagaliau pavyko išbristi iš neigiamo skolinimosi ruožo, taip užbaigiant finansinių įsiskolinimų mažinimo procesą. Tačiau vis dar aukštas blogųjų paskolų lygis stabdys kreditų rinkos atsigavimo procesą. Paskolų augimo tikimasi tik 2014 m., atsigaunant euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikoms.

Augantys atlyginimai netaps našta biudžetui

Vidutinio nominalaus atlyginimo augimą 6,0 proc. praėjusiais metais lėmė keletas veiksnių. Visų pirma – apie 10,0 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Tačiau svarbiausias ekonomikos atsigavimo veiksnys buvo nedarbo lygio sumažėjimas. Kol kas atlyginimų prieaugis nesukuria didelių problemų šalies ekonomikai, kadangi dalis šio proceso yra 2009 – 2010 m. vidutiniškai 2,0 proc. mažėjusio darbo užmokesčio atkūrimo išdava. Tačiau vidutiniu laikotarpiu toks ryškus atlyginimų išaugimas gali padidinti įtampą darbo rinkoje. Artimiausius dvejus metus „Danske Bank“ analitikai prognozuoja atlyginimų augimą išsilaikysiant apie 4,0 proc.

„Danske Bank“ analitikų duomenimis, nedarbo lygis praėjusiais metais smuko sparčiai – 2012 m. nedarbas siekė 9,3 proc., kai 2011 m. užfiksuotas 11,4 proc. nedarbas. Šiemet nedarbas vos pastebimai sumažės iki 9,2 proc. Tam tikri struktūriniai iššūkiai išliks ir vidutiniu laikotarpiu, o egzistuojanti atskirtis tarp realiųjų darbinių įgūdžių ir darbdavių keliamų reikalavimų gali šiek tiek pabloginti Estijos konkurencingumą užsienio rinkose. Tačiau „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbas 2014 m. smuks iki 8,3 proc., o 2015 m. pasieks 7,7 proc. ribą.

Stabilūs finansai – pagrindinis Estijos pranašumas

Tvirta fiskalinė politika išlaiko savo, kaip vieno iš Estijos ekonomikos ramsčių, poziciją. Nepaisant 2012 m. išaugusių biudžeto išlaidų investicijoms, pajamos, gautos už parduotus šiltnamio dujų apyvartinius taršos leidimus, turėtų išlaikyti konsoliduotą biudžetą tik šiek tiek žemiau pusiausvyros lygmens. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad biudžetas išliks subalansuotas ir ateinančius kelerius metus.

Elektros energijos kainos itin išaugo 2013 m. sausį – labiausiai dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo. Tačiau šių pokyčių poveikis vartotojų kainoms buvo gerokai mažesnis nei manyta – „Danske Bank“ analitikų duomenimis, 2012 m. infliacija dar siekė 3,9 proc., tačiau šiais metais prognozuojama infliaciją sieksiant 2,9 proc. 2014 m. ir 2015 m., panašu, bus dar palankesni – vartotojų kainų indeksas atitinkamais metais augs tik 1,5 ir 1,6 proc. Pažymėtina, kad į pastarąsias prognozes nėra įtrauktas tolesnis galimas elektros kainų kilimas.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »