Šių metų septynių Europos šalių gyventojų kalėdinių dovanų pirkimo įpročius ekonominė krizė paveiks skirtingai. Norvegijos (75 proc.), Danijos (74 proc.), Suomijos (66 proc.) ir Švedijos (65 proc.) gyventojai teigia, kad ekonominis sunkmetis kalėdinių dovanų pirkimui neturės jokios įtakos. Tuo metu Šiaurės Airijoje, Lietuvoje ir Estijoje taip mano atitinkamai tik 20 proc. gyventojų. Tai rodo „Danske Bank“ grupės užsakymu septyniose šalyse atlikto tyrimo rezultatai.

Dėl ekonominės krizės Šiaurės Airijos (31 proc.), Lietuvos (17 proc.) ir Estijos (12 proc.) gyventojai teigia pirksiantys mažiau brangių dovanų. Danijoje taip elgtis planuoja 9 proc., Švedijoje 8 proc., Suomijoje 6 proc., o Norvegijoje 4 proc. žmonių.

Taip pat keičiasi ir planai dėl praktiškų dovanų pirkimo. Dėl ekonominio sunkmečio daugiau praktiškų dovanų planuoja pirkti Estijos (46 proc.), Lietuvos (38 proc.) ir Šiaurės Airijos (22 proc.) gyventojų. Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje daugiau praktiškų dovanų pirkti planuoja vidutiniškai dešimtadalis gyventojų, o Danijoje – 5 proc. gyventojų.

„Kalėdos bet kuriuo atveju išlieka svarbiausia metų šventė, todėl ekonominis sunkmetis daugiau koreguoja prioritetus ir dovanų pasirinkimą, tačiau neturi įtakos žmonių sprendimui pirkti ar nepirkti dovanų. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonomikos nuotaikos didesnės įtakos turi Rytų Europos šalių ir Šiaurės Airijos gyventojų dovanų pirkimo įpročiams”, – sako Jūratė Nedzinskienė, Danske banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 35 proc. airių ir kiek daugiau nei 20 proc. norvegų, švedų ir danų Kalėdoms iš anksto sutaupė nuo 500 iki 900 Lt, tuo metu 54 proc. lietuvių ir 33 proc. estų apie taupymą iš anksto negalvojo.

Pasak J. Nedzinskienės, žmonių įpročiams ir planams įtakos turi ne tik bendros nuotaikos Europoje ar kiekvienos šalies ekonominė situacija, bet ir asmeniniai finansinio planavimo įgūdžiai.

Visuomenės nuomonės tyrimą „Danske Bank” grupės užsakymu atliko tarptautinė tyrimų bendrovė „YouGov’s“ š. m. spalio mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 7 000 žmonių Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šiaurės Airijoje, Estijoje, Lietuvoje.