Kovą metinė Lietuvos infliacija krito iki 1,5 proc. ir buvo mažesnė, nei prognozavo „Danske Bank“ (1,7 proc.). Tai lėmė nepakankamai įvertintas šilumos energijos kainų sumažėjimo poveikis vartotojų kainų indeksui. Kaip ir buvo manyta, pagrindinį poveikį kovo mėnesį infliacijai darė didėjusios drabužių ir avalynės kainos bei brangę maisto produktai.
Kovą metinė Lietuvos infliacija krito iki 1,5 proc. ir buvo mažesnė, nei prognozavo „Danske Bank“ (1,7 proc.). Tai lėmė nepakankamai įvertintas šilumos energijos kainų sumažėjimo poveikis vartotojų kainų indeksui. Kaip ir buvo manyta, pagrindinį poveikį kovo mėnesį infliacijai darė didėjusios drabužių ir avalynės kainos bei brangę maisto produktai.
Pirmojo 2013 m. ketvirčio tendencijos rodo, kad Lietuvos vartojimo kainų dinamika kol kas atsilieka nuo mūsų bazinio modelio ir mažėja sparčiau, nei prognozavome. Tam teigiamą poveikį darė palankios žaliavų kainų tendencijos. Kita vertus, šaltas pavasaris gali lemti aukštesnes nei paprastai šviežių daržovių kainas. Tačiau, nepaisant to, mes šiek tiek sumažiname savo metinės infliacijos prognozę nuo 2,9 proc. iki 2,5 proc.
Kita vertus, pasaulinėje naftos rinkoje vis dar gausu aukštesnės naftos kainos ženklų, kurie turėtų paskatinti naftos brangimą 2013 m. antrajame ketvirtyje. Geopolitinė įtampa Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione išlieka, stabilumo neprideda ir agresyvi Šiaurės Korėjos retorika.
Tačiau antrosios 2013 m. pusės tendencijos jau daugiau priklauso nuo Saudo Arabijos atsako į augančią naftos pasiūlą. Greičiausiai OPEC karteris nesugebės koordinuotai sureaguoti į pastarąjį veiksnį, o tai lems naftos kainų sumažėjimą metų pabaigoje.
Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims