Praėjusiais metais Latvija buvo visos Europos augimo lyderė – jos BVP 2012 m. augo 5,6 proc., o metais anksčiau jis didėjo 5,4 proc. Ekonomikos plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne tik teigiamas eksporto įnašas, bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa.

Negalima atmesti to fakto, kad toks spartus augimas buvo iš dalies nulemtas ir milžiniško nuosmukio 2009 m., t.y. teigiamą poveikį turėjo vadinamasis bazės efektas ir tik šiais metais Latvijos ekonomika pagaliau pasiekė prieškrizinį lygį. Kita vertus, skausmingas finansinių įsiskolinimų mažinimas ir 2008–2009 m. įvykęs ekonomikos perbalansavimas sutvirtino augimo perspektyvą, kuri dabar atrodo gerokai tvaresnė nei buvo bumo metu. Atsižvelgiant į tai, šiemet galima tikėtis nors ir šiek tiek, tačiau išskirtinių tendencijų stagnuojančio euro kontekste.

Išorinės problemos stabdys plėtrą

Pagrindiniai mėnesiniai makroekonominiai rodikliai šių metų pradžioje buvo Latvijos bendras metinis pramonės produkcijos lygis, kuris sumažėjo 2,6 proc., taip pat mažmeninės prekybos apimtys, kurios išaugo 5,7 proc. Nepaisant silpnos išorinės aplinkos, eksportas išlaikė 9,6 proc. prieaugį. Taigi, galime daryti išvadą – rizika, kad Latvijos ekonomikos augimas galėtų drastiškai sulėtėti yra nedidelė. Kadangi šalies ekonomika išlieka priklausoma nuo išorinės paklausos, pagrindinės rizikos yra susijusios su lėto euro zonos atsigavimo rezultatais ir reikšmingu Rusijos rinkos plėtros sulėtėjimu.

2012 m. pastebimai pagerėjo situacija šalies darbo rinkoje – praėjusiais metais nedarbo lygis nuo 15,0 proc. 2011 m. smuko iki 13,8 proc. Tačiau džiaugsmo nesuteikia tai, kad vis dar daugiau nei pusė bedarbių priklauso arba ilgalaikio, arba struktūrinio nedarbo kategorijoms, kurias paveikti gali tik tolimesni struktūriniai šalies ekonomikos pokyčiai.

Auganti ekonomika neatvers paskolų gausybės rago

Stipraus ekonomikos augimo aplinka teigiamai paveikė Latvijos bankinį sektorių. Praėjusiais metais indėliai išaugo apie 5,4 proc. Tačiau, nepaisant gerų ekonominių rezultatų, bankai ir toliau plačiau nepraveria paskolų piniginės. Latvijos centrinio banko duomenimis, paskolų portfelis ir toliau mažėja – praėjusių metų gruodį verslo sektoriui išduotų paskolų portfelis susitraukė apie 2,8 proc., o namų ūkių portfelis fiksavo 1,1 proc. mažėjimą.

Tam tikrų atsigavimo požymių visgi yra, 2012 m. buvo stebimas teigiamas naujų paskolų srautas – 2012 m. Latvijos bankai verslui iš viso išdavė paskolų už 934,9 mln. eurų, o namų ūkiams suteiktų paskolų vertė siekė 262,63 mln. eurų.

Staigus ekonomikos augimas dažniausiai reiškia spartesnį kreditavimo augimą, tačiau kreditų plėtra Latvijoje yra suvaržyta vis dar aukšto neveiksnių paskolų lygio, kuris 2012 m. pabaigoje siekė 12 proc. Tai veda į gana konservatyvią skolinimo politiką. Latvijos centrinio banko atlikta apklausa patvirtino – antrąjį 2012 m. pusmetį kreditų įstaigos iš esmės nepakeitė skolinimo sąlygų ir tik viena įstaiga pranešė sugriežtinusi paskolų namų ūkiams išdavimo sąlygas. Tačiau ir 2013 m. neverta tikėtis jokių esminių pokyčių bankų ir kredito įstaigų skolinimo politikose.

Bankų sektorius buvo pelningas

Remiantis ekonominių empirinių tyrimų rezultatais, išduodamų paskolų augimo lygis yra gerokai mažesnis rinkose, kuriose didelę dalį paskolų sudaro užsienio valiuta išduotos paskolos, ekonomikoje išlieka aukštas užsienio skolos ir BVP bei paskolų ir indėlių santykis, kuriose didelę dalį užima užsienio kapitalo bankai. Latvija vis dar „kenčia“ nuo tam tikrų ekonominių disbalansų, tačiau jų aprėptis yra gerokai mažesnė nei iki krizės. Todėl kreditavimui prognozuojame tik „laipsnišką“ atsigavimą.

2012 m. Latvijos bankai išliko pelningi. Praėjusiais metais, nepaisant didelių bankinio sektoriaus nuostolių, daugiausiai sukeltų „Krajbanka“ ir „Parex Bank“ bankrotų, Latvijos bankai iš viso gavo 174,13 mln. eurų pelno.

Nauji iššūkiai – priešakyje

Vienas didžiausių iššūkių, lauksiančių Latvijos bankinio sektoriaus – planuojamas euro įvedimas 2014 m. Remiantis Latvijos centrinio banko skaičiavimais, kasmet bankinis sektorius dėl valiutų konversijos gali prarasti apie 70 mln. eurų pajamų. Įvertinus vienkartinius privataus sektoriaus, įtraukiant ir bankinį sektorių, investicijas į techninio pobūdžio pasikeitimus, papildomos išlaidos besiruošiant įvesti eurą gali siekti nuo 110 mln. iki 219 mln. eurų. Tačiau tikimasi, kad euro įvedimas gali paskatinti kur kas spartesnį kreditavimo atsigavimą, ir taip bus kompensuojamos bankų sistemos patiriamos euro įvedimo sąnaudos.

Latvijos ir Kipro panašumai

Latvijos bankinis sektorius kaip ir Kipro yra itin priklausomas nuo užsienio rezidentų indėlių. 2012 m. pabaigoje ne rezidentų indėlininkų turtas siekė maždaug 8,14 mlrd. eurų arba daugiau nei 50 proc. visų Latvijos bankuose laikomų indėlių. Be to, tokių indėlių dalis šalies bankų sistemoje nuolat auga – pernai jų prieaugis siekė 17 proc., kai Latvijos piliečių indėliai augo tik 2 proc.

Pastarieji faktoriai ir sukelia didžiausią bankų sistemos pažeidžiamumo grėsmę bei sustiprina būtinybę imtis apdairios priežiūros. Latvijos Finansų ir kapitalo rinkų komisija tinkamai pritaikė reguliuojamąsias priemones, atspindinčias su ne Latvijos gyventojų finansine veikla susijusias rizikas. Nuo pat 2011 m. vidurio komisija iškėlė reikalavimus šalies bankams, kurių arba daugiau nei 5 proc. paskolų portfelio sudaro ne rezidentams išduotos paskolos arba daugiau nei 20 proc. viso indėlių turto priklauso ne rezidentams, sukaupti papildomą apsauginį kapitalą. Atsižvelgiant į didelę fiskalinę tokių indėlių riziką, (ne rezidentų indėliai sudaro sudarančiais daugiau kaip 45 proc. visų draudžiamųjų indėlių), komisija kartu su šalies politikais svarsto galimybę padidinti bankų įmokas už ne rezidentų indėlius į indėlių garantinį fondą. Taigi, bent jau kol kas Latvijos bankų reguliuotojas akylai stebi, kas dedasi šioje padidintos rizikos zonoje, ir vargu ar čia pamatysime Kipro ekonomikos raidos scenarijų.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims