„Nordea“ išleidžia naują obligacijų emisiją „Žaliavos“

Publikuota: 2011 m. gegužės 10 d. antradienis

„Nordea Bank Lietuva“ – didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ Lietuvos skyrius – iki šių metų gegužės 19 dienos platins susietų obligacijų emisiją „Žaliavos“. Ji susieta su šešių žaliavų krepšeliu: naftos, vario, kukurūzų, cukraus, anglies ir medvilnės. Šių žaliavų kainos nustatomos atsižvelgiant į ateities sandorių (angl. „futures“) kainas. Ateities sandoriai sudaromi Londono, Niujorko ir Čikagos prekių biržose.

Žaliavų rinkos gana greitai atsigavo po finansų krizės ir recesijos sukelto nuosmukio. Energijos išteklių, žemės ūkio produkcijos ir metalų kainos šiuo metu yra stipriai pakilusios, palyginti su recesijos įkarščiu fiksuotomis žemomis kainomis. Tokį kainų kilimą lėmė dvi pagrindinės aplinkybės: sparti pasaulio ekonomikos plėtra (skatinanti žaliavų paklausą) ir ribota pasiūla. Pagrindiniai plėtros šaltiniai šiuo metu yra kylančios rinkos, ypač Azijos regionas. Natūralu, kad šiose rinkose imta naudoti vis daugiau žaliavų.

Kylančios žaliavų kainos didina infliaciją, dėl to mažėja perkamoji galia. Jei kalbėtume apie praeitį, žaliavos visada būdavo patikima apsauga nuo infliacijos. Investuojant į jas ne tik būdavo galima išsaugoti perkamąją galią, tačiau ir gauti papildomos grąžos, kaip kad investuojant į akcijas ar obligacijas.

„Susietų obligacijų emisija „Žaliavos“ suteikia puikią galimybę, turint kapitalo apsaugą, investuoti pasaulinėse žaliavų rinkose. Jei žaliavų kainos kils, augs ir investicijų vertė“, – teigia „Nordea Bank Lietuva“ Taupymo ir investavimo produktų vadovas Modestas Plakys. Anot jo, šiuo metu investuotojai žaliavų rinkas akylai stebi. Po sprogimų Japonijos atominėje elektrinėje, Europoje ir Azijoje buvo pristabdyti keli planuojami ar jau įgyvendinami naujų atominių elektrinių projektai. Kadangi ekologiškai visiškai švarios energijos nepakanka, atominės energetikos praradimus reikės kompensuoti naudojant iškastinį kurą. Jei neramumai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose taps dar intensyvesni, tai naftos kainos gali pastebimai išaugti.

Susietos obligacijos „Basic“ ir „Extra“

Susietų obligacijų „Žaliavos“ išleidėjas – bankas „Nordea“. Investicijos trukmė – 3 metai. Šių susietų obligacijų grąža priklauso nuo to, kaip pakis šešių krepšelį sudarančių žaliavų kainos. Tačiau net tuo atveju, jei žaliavų kainos kris, investuotojai atgaus investuotą kapitalą –  nominaliąją obligacijų vertę. „Nordea“ siūlo  dviejų tipų susietas obligacijas – „Basic“ ir „Extra“.

„Basic“ tipo susietos obligacijos tinkamesnės atsargiems investuotojams. Jų grąža termino pabaigoje sudarys 70 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas.  

„Extra“ tipo obligacijas galėtų rinktis tam tikrą riziką toleruojantys ir didesnės grąžos siekiantys investuotojai. Grąža termino pabaigoje –  200 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas.

Obligacijų išpirkimo dieną emitentas bet kuriuo atveju investuotojams grąžins investuotą kapitalą (nominaliąją obligacijų vertę) ir, jei bus, išmokės prieaugį.

Šias obligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje nelaukiant termino pabaigos. Tokiu atveju obligacijų kaina gali būti tiek žemesnė, tiek aukštesnė už nominaliąją jų vertę. Antrinėje rinkoje susietas obligacijas galima pirkti ir parduoti kiekvieną banko darbo dieną. Susietos obligacijos neužtikrinamos jokiomis priemonėmis, todėl susijusios su banko „Nordea“ mokumo rizika. „Nordea“ banko kredito reitingai yra Aa2 („Moody´s“) ir AA- („Standard & Poor’s"). 

Šaltinis: nordea.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »