„Nordea“ išleidžia naują obligacijų emisiją „Žaliavos“

Publikuota: 2011 m. gegužės 10 d. antradienis

„Nordea Bank Lietuva“ – didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ Lietuvos skyrius – iki šių metų gegužės 19 dienos platins susietų obligacijų emisiją „Žaliavos“. Ji susieta su šešių žaliavų krepšeliu: naftos, vario, kukurūzų, cukraus, anglies ir medvilnės. Šių žaliavų kainos nustatomos atsižvelgiant į ateities sandorių (angl. „futures“) kainas. Ateities sandoriai sudaromi Londono, Niujorko ir Čikagos prekių biržose.

Žaliavų rinkos gana greitai atsigavo po finansų krizės ir recesijos sukelto nuosmukio. Energijos išteklių, žemės ūkio produkcijos ir metalų kainos šiuo metu yra stipriai pakilusios, palyginti su recesijos įkarščiu fiksuotomis žemomis kainomis. Tokį kainų kilimą lėmė dvi pagrindinės aplinkybės: sparti pasaulio ekonomikos plėtra (skatinanti žaliavų paklausą) ir ribota pasiūla. Pagrindiniai plėtros šaltiniai šiuo metu yra kylančios rinkos, ypač Azijos regionas. Natūralu, kad šiose rinkose imta naudoti vis daugiau žaliavų.

Kylančios žaliavų kainos didina infliaciją, dėl to mažėja perkamoji galia. Jei kalbėtume apie praeitį, žaliavos visada būdavo patikima apsauga nuo infliacijos. Investuojant į jas ne tik būdavo galima išsaugoti perkamąją galią, tačiau ir gauti papildomos grąžos, kaip kad investuojant į akcijas ar obligacijas.

„Susietų obligacijų emisija „Žaliavos“ suteikia puikią galimybę, turint kapitalo apsaugą, investuoti pasaulinėse žaliavų rinkose. Jei žaliavų kainos kils, augs ir investicijų vertė“, – teigia „Nordea Bank Lietuva“ Taupymo ir investavimo produktų vadovas Modestas Plakys. Anot jo, šiuo metu investuotojai žaliavų rinkas akylai stebi. Po sprogimų Japonijos atominėje elektrinėje, Europoje ir Azijoje buvo pristabdyti keli planuojami ar jau įgyvendinami naujų atominių elektrinių projektai. Kadangi ekologiškai visiškai švarios energijos nepakanka, atominės energetikos praradimus reikės kompensuoti naudojant iškastinį kurą. Jei neramumai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose taps dar intensyvesni, tai naftos kainos gali pastebimai išaugti.

Susietos obligacijos „Basic“ ir „Extra“

Susietų obligacijų „Žaliavos“ išleidėjas – bankas „Nordea“. Investicijos trukmė – 3 metai. Šių susietų obligacijų grąža priklauso nuo to, kaip pakis šešių krepšelį sudarančių žaliavų kainos. Tačiau net tuo atveju, jei žaliavų kainos kris, investuotojai atgaus investuotą kapitalą –  nominaliąją obligacijų vertę. „Nordea“ siūlo  dviejų tipų susietas obligacijas – „Basic“ ir „Extra“.

„Basic“ tipo susietos obligacijos tinkamesnės atsargiems investuotojams. Jų grąža termino pabaigoje sudarys 70 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas.  

„Extra“ tipo obligacijas galėtų rinktis tam tikrą riziką toleruojantys ir didesnės grąžos siekiantys investuotojai. Grąža termino pabaigoje –  200 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas.

Obligacijų išpirkimo dieną emitentas bet kuriuo atveju investuotojams grąžins investuotą kapitalą (nominaliąją obligacijų vertę) ir, jei bus, išmokės prieaugį.

Šias obligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje nelaukiant termino pabaigos. Tokiu atveju obligacijų kaina gali būti tiek žemesnė, tiek aukštesnė už nominaliąją jų vertę. Antrinėje rinkoje susietas obligacijas galima pirkti ir parduoti kiekvieną banko darbo dieną. Susietos obligacijos neužtikrinamos jokiomis priemonėmis, todėl susijusios su banko „Nordea“ mokumo rizika. „Nordea“ banko kredito reitingai yra Aa2 („Moody´s“) ir AA- („Standard & Poor’s"). 

Šaltinis: nordea.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »