„Nordea“ išleidžia naują obligacijų emisiją „Žaliavos“

Publikuota: 2011 m. gegužės 10 d. antradienis

„Nordea Bank Lietuva“ – didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ Lietuvos skyrius – iki šių metų gegužės 19 dienos platins susietų obligacijų emisiją „Žaliavos“. Ji susieta su šešių žaliavų krepšeliu: naftos, vario, kukurūzų, cukraus, anglies ir medvilnės. Šių žaliavų kainos nustatomos atsižvelgiant į ateities sandorių (angl. „futures“) kainas. Ateities sandoriai sudaromi Londono, Niujorko ir Čikagos prekių biržose.

Žaliavų rinkos gana greitai atsigavo po finansų krizės ir recesijos sukelto nuosmukio. Energijos išteklių, žemės ūkio produkcijos ir metalų kainos šiuo metu yra stipriai pakilusios, palyginti su recesijos įkarščiu fiksuotomis žemomis kainomis. Tokį kainų kilimą lėmė dvi pagrindinės aplinkybės: sparti pasaulio ekonomikos plėtra (skatinanti žaliavų paklausą) ir ribota pasiūla. Pagrindiniai plėtros šaltiniai šiuo metu yra kylančios rinkos, ypač Azijos regionas. Natūralu, kad šiose rinkose imta naudoti vis daugiau žaliavų.

Kylančios žaliavų kainos didina infliaciją, dėl to mažėja perkamoji galia. Jei kalbėtume apie praeitį, žaliavos visada būdavo patikima apsauga nuo infliacijos. Investuojant į jas ne tik būdavo galima išsaugoti perkamąją galią, tačiau ir gauti papildomos grąžos, kaip kad investuojant į akcijas ar obligacijas.

„Susietų obligacijų emisija „Žaliavos“ suteikia puikią galimybę, turint kapitalo apsaugą, investuoti pasaulinėse žaliavų rinkose. Jei žaliavų kainos kils, augs ir investicijų vertė“, – teigia „Nordea Bank Lietuva“ Taupymo ir investavimo produktų vadovas Modestas Plakys. Anot jo, šiuo metu investuotojai žaliavų rinkas akylai stebi. Po sprogimų Japonijos atominėje elektrinėje, Europoje ir Azijoje buvo pristabdyti keli planuojami ar jau įgyvendinami naujų atominių elektrinių projektai. Kadangi ekologiškai visiškai švarios energijos nepakanka, atominės energetikos praradimus reikės kompensuoti naudojant iškastinį kurą. Jei neramumai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose taps dar intensyvesni, tai naftos kainos gali pastebimai išaugti.

Susietos obligacijos „Basic“ ir „Extra“

Susietų obligacijų „Žaliavos“ išleidėjas – bankas „Nordea“. Investicijos trukmė – 3 metai. Šių susietų obligacijų grąža priklauso nuo to, kaip pakis šešių krepšelį sudarančių žaliavų kainos. Tačiau net tuo atveju, jei žaliavų kainos kris, investuotojai atgaus investuotą kapitalą –  nominaliąją obligacijų vertę. „Nordea“ siūlo  dviejų tipų susietas obligacijas – „Basic“ ir „Extra“.

„Basic“ tipo susietos obligacijos tinkamesnės atsargiems investuotojams. Jų grąža termino pabaigoje sudarys 70 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas.  

„Extra“ tipo obligacijas galėtų rinktis tam tikrą riziką toleruojantys ir didesnės grąžos siekiantys investuotojai. Grąža termino pabaigoje –  200 proc. nuo žaliavų krepšelio vertės padidėjimo pagal emisijos sąlygas.

Obligacijų išpirkimo dieną emitentas bet kuriuo atveju investuotojams grąžins investuotą kapitalą (nominaliąją obligacijų vertę) ir, jei bus, išmokės prieaugį.

Šias obligacijas galima parduoti antrinėje rinkoje nelaukiant termino pabaigos. Tokiu atveju obligacijų kaina gali būti tiek žemesnė, tiek aukštesnė už nominaliąją jų vertę. Antrinėje rinkoje susietas obligacijas galima pirkti ir parduoti kiekvieną banko darbo dieną. Susietos obligacijos neužtikrinamos jokiomis priemonėmis, todėl susijusios su banko „Nordea“ mokumo rizika. „Nordea“ banko kredito reitingai yra Aa2 („Moody´s“) ir AA- („Standard & Poor’s"). 

Šaltinis: nordea.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »