SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). Tačiau banko statistika rodo, kad tikrovė yra kitokia: per aštuonis šių metų mėnesius SEB bankas suteikė beveik 3 tūkst. naujų būsto paskolų, tačiau tik kas aštuntas (13 proc.) ją ėmęs asmuo draudėsi gyvybės draudimu.

Apklausos duomenimis, gyventojai, galvodami apie ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, dažniausiai nerimauja dėl darbo netekimo (72 proc.), palūkanų normų svyravimo (52 proc.), bendrų pragyvenimo išlaidų augimo (51 proc.), pajamų sumažėjimo (50 proc.). Sveikatos problemos nerimą kelia mažiau — šį punktą rinkosi 36 proc. respondentų.

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, gyventojai, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, išlieka atsargūs ir stengiasi savo galimybes ir poreikius suderinti. „Atlikta apklausa parodė, kad gyventojai aiškiai nurodo aspektus, kurie ateityje gali  sukliudyti vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tai leidžia jiems geriau įvertinti prisiimamą riziką, o nusprendus imti paskolą — numatyti būdus, kurie  padėtų tą riziką sumažinti“, — sako V. Doveika.

Vis tik, pasak V. Doveikos, būsto paskolų statistikos analizė rodo, kad skolinantis šiandieninės vartojimo išlaidos neretai tampa svarbesnės už tam tikrų saugiklių, kurie gali būti svarbūs ateityje, turėjimą.

„Tyrimo rezultatų ir statistikos palyginimas rodo, kad gyventojų ketinimai ir elgsena skiriasi ir ne visais saugikliais naudojamasi vienodai. Pavyzdžiui, šiuo metu beveik kas antras klientas, norėdamas sumažinti palūkanų normų riziką, renkasi fiksuotąsias palūkanas, tačiau ligos ar nedarbo atveju finansinį užnugarį turėtų tik nedidelė klientų dalis“, — sako V. Doveika.

Apklausa taip pat siekta išsiaiškinti, kas per artimiausius metus planuoja imti būsto paskolą. Į klausimą, ar planuoja  per artimiausius  12 mėnesių imti būsto paskolą, teigiamai atsakė 11 proc. respondentų, šiuo metu neturinčių būsto paskolų — daugiausia jaunimas iki 34 metų, gyvenantis Vilniuje ir Kaune. Pasak V. Doveikos, pagrindinės priežastys, skatinančios gyventojus svarstyti imti būsto paskolą ir pirkti būstą, yra dėsningos: jaunimas nebenori nuomotis, o vyresnieji, 40—44 metų, dažniausiai teigia, kad jų turimas būstas nebeatitinka poreikių.

„Tyrimo duomenys rodo dabartinę būsto paskolų rinkos padėtį. Mūsų duomenimis, 70 proc. šių metų sausio—rugpjūčio mėnesiais suteiktų paskolų buvo suteikta būtent Vilniaus ir Kauno apskrityse, o daugiau kaip pusė besiskolinančiųjų — 65 proc. — yra gyventojai iki 35 metų“, — sako V. Doveika.

Jo teigimu, ateinančiais metais būsto paskolų rinka turėtų ir toliau nuosaikiai augti. „Gyventojai ir toliau atsakingai vertina savo galimybes, be to, skolinimuisi įtakos turi reikalaujama ne mažesnė kaip 15 proc. savų lėšų įmoka. Vis tik kitąmet galima tikėtis nuosaikaus būsto paskolų rinkos augimo, daugiau sandorių turėtų būti sudaryta regionuose“, — sako V. Doveika.

Šiuo metu vidutinė SEB banke išduodama būsto paskola yra 124 tūkst. litų, vidutinis jos grąžinimo terminas — 22 metai. Banko statistika rodo, kad imančiųjų būsto paskolas vidutinis amžius yra 34 metai.