Prestižinę Vlado Jurgučio premiją šiemet pelnė žinomas ekonomistas Vladas Terleckas

Publikuota: 2012 m. lapkričio 5 d. pirmadienis

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija Vlado Jurgučio premiją skyrė žinomam ekonomistui Vladui Terleckui už monografiją „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 m.“

„Vlado Terlecko mokslinis darbas tikrai vertas prestižinės Valdo Jurgučio premijos. Autorius atliko didžiulę archyvinių šaltinių ir literatūros paiešką, pirmasis ištyrinėjo carinės Rusijos laikais Lietuvoje veikusių kredito įstaigų archyvus. Ši studija turiningai tarsi pratęsia kito Vlado Jurgučio premijos laureato, akademiko Antano Tylos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo XVII amžiuje tyrinėjimus“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos pirmininkas profesorius Vaidievutis Geralavičius.

V. Terlecko „Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 m.“ monografijoje surinkta daug įdomios ir svarbios informacijos apie žemėvaldos Lietuvoje rusifikavimo procesą, apie iki šiol dar nežinotas kredito įstaigas – žydų skolinamąsias be palūkanų draugijas, apie kitus tyrinėto laikotarpio finansų pasaulio reiškinius ir asmenybes.

Tai jau ketvirtoji V. Terlecko monografija. Pirmoji knyga „Lietuvos bankas 1922–1943 m.“ išleista 1997 m., antroji – „Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1941“ bibliotekas pasiekė 2000 m. Dar po metų išleista trečioji – „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940“.

1997 m. Lietuvos bankas, minėdamas Lietuvos banko įkūrimo ir Lito išleidimo 75 ąsias metines, įsteigė Vlado Jurgučio premiją, pažymėdamas profesoriaus, akademiko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Premija skiriama už reikšmingus darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse.

2008 m. Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija susitarė kartu skirti Vlado Jurgučio premiją. Šiuo metu jos dydis – 50 tūkst. litų.

Pagal premijos skyrimo nuostatus, premijos laureatas viešai skelbiamas Vlado Jurgučio gimimo dieną – lapkričio 5 d. Premijos laureatas bus pagerbtas šių metų gruodžio mėn. Lietuvos mokslų akademijoje, Vilniuje.

Nuo įsteigimo pradžios Vlado Jurgučio premija skirta jau šeštą kartą.

Vladas Jurgutis, gimęs 1885 m. Palangoje, 1922–1929 m. vadovavo Lietuvos bankui. 1942–1943 m. jis buvo Lietuvos mokslų akademijos pirmininku. 1943 m. kartu su grupe Lietuvos inteligentų už nacių kritiką Vladas Jurgutis atsidūrė Štuthofo koncentracijos stovykloje. 1945 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką buvo Vilniaus universiteto profesorius, bet dėl sovietų nemalonės šio darbo greitai neteko. Mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje, palaidotas Palangoje.

Lietuvos bankas yra įsteigęs ir Vlado Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »