SEB: Rytų Europos ekonomikos plėtra išliks stabili

Publikuota: 2012 m. spalio 11 d. ketvirtadienis

Rytų Europos regionas šiuo metu yra atsparesnis tarptautinei krizei nei daugelis Europos šalių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rusijos, Lenkijos ir Baltijos šalių ekonomikos plėtra yra gana sparti dėl konkurencingo eksporto ir tvirtesnės vidaus rinkos padėties.

SEB grupės analitikų prognozėmis, Rusijos ir Lenkijos ūkiui stiprybės artimiausiais metais teiks nedidelė priklausomybė nuo eksporto į Vakarų Europos šalis, žemas valdžios sektoriaus įsiskolinimo lygis ir santykinai silpnos bankų sąsajos su krizės kamuojama euro zonos finansų sistema.

Kitąmet Rusijos ekonomikos augimui teigiamos įtakos turės aukštos naftos kainos ir vartojimo plėtra, teigia SEB grupės ekspertai. Tuo tarpu Lenkijoje vidaus paklausą palaikys mažėjanti infliacija, skatinančioji centrinio banko pinigų politika ir besitraukiančios palūkanų normos. SEB grupės analitikų prognozėmis, Rusijos ekonomikos plėtra 2013–2014 m. sudarys apie 4 proc. kasmet, o Lenkijos – 3–4 procentus. Taip pat pastebima, jog Lenkija nebėra regiono „žvaigždė“ ekonomikos augimo srityje, kadangi jos plėtra tampa panaši į kitų regiono šalių ir praranda krizės metais turėtą išskirtinumą.

Ukrainos ūkio augimą pastaruoju metu smukdė dėl žemų plieno kainų nukentėjęs eksportas ir dėl politinio neapibrėžtumo sumenkusios investicijos. SEB grupės ekonomistų vertinimais, Ukrainos ekonomika 2013–2014 m. pamažu stiprės, remiama vartojimo augimo ir eksporto pagyvėjimo po prognozuojamo grivinos devalvavimo. Politinės ir ekonominės integracijos plotmėje šalis toliau stengsis balansuoti tarp Rusijos ir Europos Sąjungos polių.

Artimiausiais metais tarp Baltijos šalių sparčiausiai kils krizės laikotarpiu smarkiausiai nukentėjusi Latvijos ekonomika. SEB grupės analitikų prognozėmis, 2013–2014 m. šios šalies realus BVP padidės atitinkamai 3,6 proc. ir 4,5 proc., Lietuvos – po 4 proc. kasmet, o Estijos – atitinkamai 3,3 proc. ir 4,0 procentais.

Pasak SEB grupės analitikų, Baltijos šalių eksporto konkurencingumas, sustiprėjęs krizės metu, išlieka pavydėtinas. Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įsitvirtino ir tebesiskverbia į naujas pardavimų rinkas. Visose Baltijos šalyse fiksuojama aktyvi eksporto plėtra. Tiesa, Estijos konkurencingumui gali pakišti koją spartokas darbo užmokesčio ir kainų lygio didėjimas. SEB grupės analitikų pastebėjimu, Latvija ir Estija demonstruoja spartų investicijų augimą, kuris Lietuvoje pastaruoju metu smarkiai sulėtėjo. Latvija, be kita ko, gali pasigirti ir smarkiausiu tarp Baltijos šalių vartojimo proveržiu.

Latvija laiku atitiks Mastrichto kriterijus, kad galėtų įvesti eurą 2014 m. pradžioje, teigia SEB grupės ekspertai. Pastebima, jog Lietuvoje dėl kriterijų nevykdymo didėja tikimybė, jog euras bus įvestas ne anksčiau negu 2015 metais. Tuo tarpu anksčiausia tikėtina Lenkijos prisijungimo prie euro zonos data – 2016 metai.

„Atrodo paradoksalu, tačiau kol kas euro zonos skolų krizė santykinai mažai paveikė Lietuvos eksportą, kuris demonstruoja puikius rezultatus. Kur kas didesnė neigiama įtaka – vartojimo ir investicijų srityje. Dėl euro zonos krizės baigties neapibrėžtumo, gyventojų vartojimo atsigavimas tebėra santūrus. Investicijų procesas apskritai stabtelėjo, nes verslininkai atideda investicijas tam laikotarpiui, kai bus tikresni dėl ateities. Tokia lūkuriavimo strategija lemia lėtesnę plėtrą jau šiandien, o dėl investicijų į gamybos plėtrą stygiaus gali tapti ekonomikos augimo kliuviniu ir vidutiniu laikotarpiu,“ – sako SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »