SEB bankas pradeda platinti struktūrinius lakštus, susietus su LR kredito rizika ir IT įmonių akcijomis

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 2 d. ketvirtadienis

SEB bankas nuo šių metų rugpjūčio 2 dienos pradeda platinti struktūrinius lakštus, kurių pelningumas priklausys nuo informacinių technologijų sektoriaus įmonių akcijų kainų pokyčių ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, susijusių su jos išleistais vertybiniais popieriais, vykdymo. Trejų su puse metų trukmės struktūriniai lakštai bus platinami litais iki š. m. rugpjūčio 29 dienos.

„Tikintiems informacinių technologijų sektoriaus plėtra siūlome galimybę investuoti į naujus struktūrinius lakštus. Investuotojai turi galimybę gauti panašaus dydžio investicijų grąžą kaip ir investavę į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir uždirbti papildomai, didėjant informacinių technologijų sektoriaus įmonių akcijų kainoms“, – sakė SEB banko Finansų rinkų departamento direktorius Rolandas Sungaila.

Akcijų krepšelį, su kuriuo susieti nauji trejų metų trukmės struktūriniai lakštai, lygiomis dalimis sudaro informacinių technologijų įmonių Apple Inc, International Business Machines Corp, Microsoft Corp, AT&T Inc, Google Inc ir Intel Corp akcijos. Tarp šių įmonių – didžiausios kompiuterių programinės ir techninės įrangos gamintojos, kompiuterinių paslaugų teikėjos pasaulyje.

Šie struktūriniai lakštai bus platinami po 100 litų. Emisijos tikėtina investavimo koeficiento reikšmė yra 20 procentų. Tikroji investavimo koeficiento reikšmė bus paskelbta 2012 m. rugpjūčio 31 dieną. Už struktūrinius lakštus bus mokamos 2,8 proc. metinės priemokos, jei struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpiu neįvyks su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijęs įvykis. Su Lietuvos Respublikos kredito rizika susiję įvykiai nurodyti struktūrinių lakštų emisijos galutinių sąlygų apraše. Priemokos bus apskaičiuojamos nuo nominaliosios struktūrinių lakštų vertės (100 litų) ir išmokamos, neatsižvelgiant į akcijų krepšelio, su kuriuo susieti struktūriniai lakštai, vertės pokyčius.

Jei struktūrinių lakštų galiojimo laikotarpiu įvyks su Lietuvos Respublikos kredito rizika susijęs įvykis, bankas privalomai nupirks struktūrinius lakštus iš investuotojų ir perduos investuotojams šių struktūrinių lakštų emisijos galutinių sąlygų apraše nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ar juos pakeisiančius kitus vertybinius popierius. Tokiu atveju struktūriniai lakštai neteks kapitalo garantijos – investuotojas gali prarasti dalį investuotų lėšų, o blogiausiu atveju jis gali prarasti visą investuotą sumą, jei Lietuvos Respublika neatsiskaitys su investuotoju.

Struktūrinių lakštų galima įsigyti SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar naudojantis internetu. Prieš priimant sprendimą investuoti į šiuos struktūrinius lakštus, investuotojams siūloma susipažinti su ne nuosavybės vertybinių popierių prospektu ir gauti išsamesnės informacijos apie šių finansinių priemonių ypatumus, naudą ir rizikos veiksnius. Tai galima padaryti visuose SEB banko klientų aptarnavimo padaliniuose ar banko interneto svetainėje www.seb.lt.

SEB bankas yra su finansine priemone susietų obligacijų rinkos šalyje pradininkas. Nuo 2004 metų bankas yra išleidęs 300 su finansinėmis priemonėmis susietų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijų, kurių nominalioji vertė 1,215 mlrd. litų. Pagal Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume užregistruotų galiojančių ne nuosavybės vertybinių popierių nominaliąją vertę bankas 2012 m. liepos 31 d. užėmė 38,36 proc. šalies rinkos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »