SEB bankas: rinkoje pirmąjį ketvirtį padidėjo būsto paskolų poreikis

Publikuota: 2013 m. balandžio 30 d. antradienis

 

SEB bankas šių metų pirmąjį ketvirtį šalies gyventojams suteikė 49 proc. daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus tris mėnesius iš viso sudaryta 881 būsto paskolų sutartis SEB banke, jų bendra vertė 119 mln. litų.

SEB banko duomenimis, daugiau kaip 50 proc. naujų sutarčių sudarytos pirkti būstą Vilniuje ir jo apskrityje, 25 proc. – Kaune ir jo apskrityje, 11 proc. – Klaipėdoje ir jos apskrityje. Tačiau, pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinkos pagyvėjimas juntamas ir kituose didesniuose šalies miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose.

„Suaktyvėjimą, ko gero, būtų galima sieti su tuo, kad praėjusių metų antroje pusėje buvo užbaigta nemažai anksčiau pradėtų nekilnojamojo turto projektų ir rinkoje atsirado didesnė būsto pasiūla. Įtakos tam turi ir pamažu gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir jau kelerius metus besitęsiantis kainų stabilumas būsto rinkoje. Vis dėltp nors pirmaisiais šių metų mėnesiais matome nemažą būsto paskolų poreikio didėjimą, apie visų šių metų būsto paskolų rinką spręsti dar anksti“, – sako V. Doveika.

Pirmojo ketvirčio SEB banko duomenų analizė rodo, kad gyventojai, pirkdami būstą, dažniausiai įmoka savų lėšų, kurios sudaro 15–20 proc. būsto vertės. Daugiausia būsto paskolų yra suteikiamos pirmam nuosavam šeimos būstui pirkti, likusi dalis – būsto remontui ar kitoms būsto reikmėms. SEB banko duomenimis, šiuo metu vidutinė būsto paskolos suma yra apie 135 tūkst. litų.

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »