SEB būsto įperkamumo rodiklis: vilniečiai jau turi daugiau galimybių nusipirkti būstą, tačiau jos dar mažesnės negu kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų

Publikuota: 2012 m. birželio 12 d. antradienis

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis dėlto tai mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Vilniuje ir Rygoje galimybės nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 3,4 kv. m didesnį būstą, Rygoje – 0,8 kv. metro. Talino gyventojai šiemet galėtų nusipirkti 3 kv. m mažesnį būstą negu pernai.

„Galimybės įsigyti būstą keitėsi dėl būsto paskolų palūkanų, vidutinio darbo užmokesčio bei būsto kainų pokyčių. Naujų paskolų palūkanos mažėjo visose trijose Baltijos šalyse: daugiausiai Lietuvoje, mažiausiai – Latvijoje. Realusis darbo užmokestis (apskaičiuojamas įtraukiant ne tik darbo užmokesčio, bet ir vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokytį) Taline ir Rygoje didėjo, o Vilniuje mažėjo. Tačiau nepaisant neigiamo realiojo darbo užmokesčio pokyčio, dėl mažesnių paskolų palūkanų ir šiek tiek mažesnių būsto kainų, vilniečiai vis tiek šiemet galėtų įpirkti didesnio ploto būstą negu pernai. Tuo tarpu Talino gyventojų galimybės, nepaisant padidėjusio darbo užmokesčio ir sumažėjusių palūkanų, šiemet mažesnės. Estijos sostinėje tokia padėtis susiklostė dėl padidėjusių būsto kainų“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Vis dėlto pajamų ir nekilnojamojo turto kainų santykis Vilniuje išlieka blogiausias: nekilnojamojo turto kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.

„Dabartinė padėtis – vis dar didelės būstų kainos, palyginti su vidutinėmis pajamomis, ir vis dar didelės abejonės dėl galimybių vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus ateityje. Tai daro neigiamą įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Todėl, net ir esant rekordiškai mažoms būsto paskolų palūkanoms, naujų būsto paskolų imama gerokai mažiau negu prieš ketverius ar penkerius metus: vieni negali skolintis, nes jų pajamos yra nepakankamos norint gauti norimo dydžio paskolą, kiti nenori, nes vis dar nerimauja, kad pajamos ateityje gali sumažėti,“ – teigia šeimos finansų ekspertė.

SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į senos statybos gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas. Apskaičiuota, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, uždirbantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »