SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad keturi iš dešimties (39 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis (20 proc.) mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Tyrimas rodo, kad manančiųjų, kad kainos didės, yra gerokai daugiau negu manančiųjų priešingai. Vis dėlto šiandienos sąlygomis tokius lūkesčius reikėtų vertinti kaip geresnius lūkesčius dėl asmeninės turtinės padėties, o ne kaip motyvą skubėti įsigyti būstą, kol jis dar nepabrango“, ― apklausos rezultatus vertina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Lyginant šios apklausos rezultatus su tokios pat apklausos, SEB banko užsakymu atliktos Latvijoje, rezultatais, matyti, kad abiejų šalių gyventojų lūkesčiai panašūs. Latvijoje 36 proc. respondentų mano, kad būsto kainos per artimiausius 12 mėnesių augs, 14 proc. ― kad kris, o 32 proc. galvoja, kad jos nesikeis. Tiesa, Latvijoje beveik dukart daugiau apklaustųjų negu Lietuvoje (19 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. „Tokius panašius abiejose šalyse vertinimus lėmė panaši nekilnojamojo turto kainų raida praeityje, tas pats laikotarpis, kuomet šalys pateko į ekonomikos nuosmukio etapą, bei panašios artimiausio laikotarpio ekonominės prognozės ― dėl šalies ūkio, namų ūkių pajamų perspektyvų“, ― sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

SEB banko šeimos finansų ekspertės duomenimis, nekilnojamasis turtas sudaro didžiausią viso Lietuvos šeimų turto dalį. Finansinio turto, kurį sudaro santaupos, laikomos grynaisiais pinigais ar  indėlių sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius (tiesiogiai arba per investicinius fondus, pensijų fondus, pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis) turėtų būti keleriopai mažiau.

„Didėjant būsto kainai, didėtų turimo turto vertė tų, kurie jau yra įsigiję būstą. Dar labiau didesnių būsto kainų pageidautų tie, kurie būstui įsigyti yra paėmę paskolas, ypač tuo metu, kai kainos buvo didžiausios ― 2007–2008 metais“, ― sako J. Varanauskienė. Pasak ekspertės, didėjant būsto kainai ir mažėjant (arba nesikeičiant) anksčiau paimtos paskolos vertei, tokie namų ūkiai tampa mažiau jautrūs finansiškai. „Jei gaunamos pajamos staiga sumažėtų ir paskolos įmokos taptų didžiule našta, išeičių iš susiklosčiusios situacijos jau būtų daugiau ― blogiausiu atveju būtų galima parduoti būstą ir padengti visą paskolą. Kita vertus, lūkesčiai, kad kainos ateityje turėtų didėti, neskatina skubėti parduoti turimo būsto dabar, jei tik aplinkybės leidžia. Todėl tokių kiek geresnių lūkesčių dar nesiečiau su intensyvesne nekilnojamojo turto prekyba“, ― teigia J. Varanauskienė.

Remiantis apklausos duomenimis, būsto kainas didėsiant Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių kiek dažniau mano miestų gyventojai (45 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (49 proc.), respondentai, gaunantys didžiausias pajamas (45 proc.), Kauno (51 proc.) ir Alytaus (48 proc.) apskričių gyventojai. Būsto kainų kritimo artimiausioje ateityje kiek daugiau negu kiti (kas ketvirtas) tikisi Klaipėdos ir Šiaulių apskričių gyventojai. Kad būsto kainos Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių liks tokios pat, dažniau mano kaimo gyventojai (40 proc.), Šiaulių (40 proc.) ir Marijampolės (39 proc.) apskričių gyventojai. Dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu besimokantis jaunimas, kitų tautybių gyventojai.