Baltijos šalių SEB bankų šių metų devynių mėnesių statistika, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, rodo, kad Baltijos šalių gyventojai vis daugiau domisi banko savitarnos paslaugomis – naudojasi elektronine bankininkyste, atsiskaito mokėjimo kortelėmis, ima ir įneša pinigus bankomatuose. Tuo tarpu lankymosi banko klientų aptarnavimo skyriuose skaičius dėsningai mažėja.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenimis, visose šalyse sparčiai didėja ir atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis skaičius, ir grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų ar įmokėjimo į juos skaičius. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius didėja sparčiau negu grynųjų pinigų operacijų naudojantis bankomatais skaičius: minėtu laikotarpiu atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis skaičius didėja kelis kartus greičiau už grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų ar įmokėjimo į juos operacijų skaičių - 2,5 karto Lietuvoje ir Latvijoje, o Estijoje – net 4 kartus greičiau.

Visose Baltijos šalyse toliau populiarėja ir SEB bankų klientų naudojimasis elektronine bankininkyste. Labiausiai šis didėjimas matomas Lietuvoje – minėtu laikotarpiu naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis išaugo 11 proc., tačiau ir Latvijoje, ir Estijoje naudojimasis elektronine bankininkyste taip pat sparčiai auga (atitinkamai 9 proc. ir 7 proc.).

„Statistika rodo, kad Baltijos šalių gyventojai įvertina, kokiomis banko paslaugomis jiems yra patogiau ir greičiau naudotis savarankiškai, o kuriomis atvykus į banko padalinį. Todėl natūralu, kad klientų aptarnavimo skyriuose besilankančių gyventojų skaičius mažėja, tačiau banko padalinių vaidmuo ir toliau išlieka svarbus – čia žmonės kreipiasi, kai reikia pasitarti sudėtingesniais finansų valdymo klausimais: kaip geriau taupyti ir investuoti, gauti būsto ar vartojimo paskolą ir pan.“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Palyginti 2012 ir 2011 metų sausio–rugsėjo statistiką, matyti, kad labiausiai banko skyriuose besilankančių žmonių sumažėjo Estijoje – net 19 proc., Latvijoje šis mažėjimas siekia 8 procentus. Tik Lietuvoje apsilankymų banko skyriuose skaičius išliko beveik nepakitęs – padidėjo 1 procentu. Vis dėlto šis nedidelis augimas Lietuvoje, pasak V. Doveikos, nekeičia bendros Baltijos šalių tendencijos ir yra susijęs su banko „Snoras“ griūtimi. Palyginus ilgesnio laikotarpio statistiką – 2010 ir 2012 metų pirmų devynių mėnesių – tampa akivaizdu, kad klientai rečiau užsuka į banko padalinius ir Lietuvoje. Net ir atsižvelgiant „Snoro“ griūties įtaką, apsilankymų banko padaliniuose skaičius yra 2 proc. šiemet mažesnis negu 2010 metais, o palyginus 2011–2010 metų atitinkamų laikotarpių statistiką, matyti, kad šis skaičius buvo mažesnis net 10 procentų