Violeta Klyvienė: bazinės palūkanų normos mažinimo Lenkijoje įtaką pajustų ir Lietuva

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 17 d. pirmadienis

Lenkijos centrinis bankas (NBP) nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu yra 4,75 proc. Nors centrinis bankas priėmė sprendimą nekoreguoti šio rodiklio, manoma, kad reali skatinamosios pinigų politikos veiksmų pradžia – tik laiko klausimas. Tokio sprendimo poveikis nacionalinei valiutai, tikėtina, būtų neigiamas – zloto vertė ir vėl kristų. Tai būtų neigiama žinia ir Lietuvos eksportuotojams, kurių konkurencinės pozicijos kaimyninėje rinkoje susilpnėtų. Papildomą įtampą pajustų ir pasienio rajonuose veikiantys mažmenininkai – dėl sumažėjusios zloto vertės kristų ir kainos, kurios paskatintų „apsiperkamąjį“ turizmą Lenkijos rinkoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijos ekonomikos perspektyvos piešiamos niūriomis spalvomis, o infliacijos lygis ir toliau mažėja, tikimasi, kad Lenkijos centrinis bankas per artimiausius metus bazinę palūkanų normą sumažins 100 bazinių punktų – iki 3,75 proc. Dar prieš įvykstant banko tarybos posėdžiui buvo tikimasi, kad NBP ryšis įgyvendinti skatinamąją pinigų politiką ir sumažins palūkanų normą 25 baziniais punktais.

Visgi Lenkijos centrinis bankas rinkos dalyvių nuostabai nesumažino palūkanų normos. Centrinio banko prezidentas Marek Belka komentuodamas tokį sprendimą, neatmetė galimybės, kad palūkanų normos sumažinimas gali įvykti jau kitą mėnesį. Jis akcentavo, kad tokie sprendimai daro poveikį zloto kursui ir į tai būtina atsižvelgti, o dabar tikrai nenorima nepateisinti investuotojų lūkesčių. Be to, kai infliacijos lygis yra pakankamai aukštas – šiuo metu infliacija siekia 4 proc. – Centrinis bankas siekia išlaikyti teigiamą palūkanų normą.

Lauktas bazinės palūkanų normos sumažinimas turėjo atsverti neigiamus antrojo 2012 m. ketvirčio rezultatus – BVP augimas siekė tik 2,4 proc., kai pirmąjį 2012 m. ketvirtį kaimyninėje šalyje užfiksuotas 3,5 proc. augimo tempas. Šiam pokyčiui daugiausiai įtakos turėjo pirmąkart nuo 2009 m. 0,2 proc. smukusios vidaus paklausos apimtys. Taip pat sulėtėjo ir eksporto augimo apimtys, tačiau sulėtėjimą atsvėrė vienalaikis importo apimčių sumažėjimas, todėl grynasis eksportas teigiamai paveikė Lenkijos BVP rodiklį.

Tikimasi, jog šių metų Lenkijos BVP augs 2,4 proc. Kitų metų perspektyvos nėra džiuginančios – manoma, kad Lietuvos kaimynų ekonomikos augimas sulėtės iki 1,9 proc. Pagrindinės BVP augimo lėtėjimo priežastys – vidaus vartojimas ir investicijos. Atsižvelgiant į tikėtiną vidaus vartojimo susilpnėjimą, situaciją šiek tiek pagerinti turėtų išorinis einamosios sąskaitos balansas, šiemet, lyginant su 2011 m., sumažėsiantis iki 3,9 proc. BVP. Ateinančiais ir 2014 m. einamosios sąskaitos deficitas išaugs atitinkamai iki 4,0 proc. BVP ir 4,2 proc. BVP.

Vienas iš pagrindinių Lenkijos ekonomikos iššūkių – aukšta infliacija. Liepos mėnesį vartotojų kainų indeksas (VKI) po birželį užfiksuoto laikino pakilimo smuko iki 4 proc., tačiau išliko virš 2,5 proc. – Lenkijos centrinio banko toleruojamos infliacijos ribos. VKI, tikimasi, turėtų mažėti jau artimiausiais mėnesiais, o metų pabaigoje infliacija turėtų nukristi žemiau 3 proc. Tam įtakos turės smukęs vidaus vartojimas, kurio ankstesnis infliacinis spaudimas neveiks Lenkijos ekonomikos artimiausius trejus metus. BVP defliatorius signalizuoja, kad bent jau iki 2014 m. pabaigos infliacija laikysis žemiau NBP toleruojamos ribos.

 

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »