Vyriausybės nutarimas žada pokyčių bankininkystėje

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 30 d. penktadienis

Šią savaitę įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriame numatoma, kad finansų įstaigos gali nustatyti klientų, Lietuvos Respublikos piliečių, tapatybę jiems nedalyvaujant – nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Iš pirmo žvilgsnio, tai mažas pasikeitimas teisės aktuose, tačiau jis reiškia didelį žingsnį kasdienėse finansinėse paslaugose ir naujas galimybes visiems elektroninio parašo vartotojams.

Finansinių įstaigų klientai nuo šiol nėra apriboti teritorijos ar aplink juos esančių banko skyrių. Būtent tai artimiausiu metu nulems pokyčius ir finansinių įstaigų veikloje. Iki šiol tik užsienyje sutinkami pavyzdžiai, kai bankai veikia neturėdami klientų aptarnavimo padalinių tinklo, atrodę sunkiai suprantami ir neįgyvendinami, ateityje naujų formų gali įgauti ir Lietuvoje.

Nauja klientų geografinė plėtra suteiks finansų įstaigoms galimybių optimizuoti resursus ir keisti kaštų struktūrą, o tai gali turėti teigiamos įtakos kainodarai ar specialių pasiūlymų suformavimui. Tai dar labiau sustiprina pastarųjų metų persikėlimo į elektroninę erdvę tendencijas. Galima prognozuoti, kad tai išliks pagrindine finansinių įstaigų plėtros kryptimi ir artimiausioje ateityje. Dar šiais metais rinkoje realiai pamatysime sprendimus, leidžiančius praktiškai įgyvendinti sąskaitų atidarymą per nuotolį – gyventojui, kuris norės atsidaryti einamąją sąskaitą, nereikės atvykti į banko skyrių.

Galima išskirti, kad šie pokyčiai bus ypač reikšmingi jaunajai kartai, moksleiviams ir studentams, kurie dar tik susipažįsta su finansinėmis paslaugomis, formuojasi jų įpročiai ir patirtys. Tikėtina, kad jie, būdami labiau atviri naujovėms ir dažnai aktyviai besidomintys technologijomis, ir taps aktyviausiais paslaugų vartotojais. Taip pradės formuotis nauja karta, kurios požiūris į finansines paslaugas ir įstaigas gali būti paremtas naujais kriterijais.

Iki šiol Lietuvoje, nepaisant išplėtotos e.paslaugų infrastruktūros, e.paslaugų plėtra ir naudojimas nebuvo toks aktyvus, kokio galima būtų tikėtis. Tad galima numatyti, kad Vyriausybės nutarimo nulemti pokyčiai tapatybės identifikavime taip pat gali paspartinti ir e.paslaugų plėtrą bei įsitvirtinimą kasdieniame žmonių gyvenime.

Nors informacinių technologijų entuziastai, ko gero, nepritartų, tačiau šis nutarimas – savalaikis ir lengvai įsijungiantis į bendrą technologijų proveržį. Jis pagaliau išsprendžia pagrindinę sukurtų galimybių ir realaus pritaikymo problemą. Toks teisinės bazės pakeitimas suteikia tikrumo naujų paslaugų vystymui, kuris turės įtakos ir kvalifikuoto elektroninio parašo populiarumo didėjimui. Tad šiuo metu Lietuvoje sukurta tikrai palanki ir moderni aplinka. Svarbiausias išlieka visų susijusių šalių (infrastruktūros kūrėjų, telekomunikacijų bendrovių, finansinių įstaigų ir kitų) aktyvus bendradarbiavimas ir bendros iniciatyvos edukuojant visuomenę, taip prisidedant prie elektroninio parašo plėtros.

Komentaro autorius Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direktorius 

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »