Paskutiniai keleri metai technologijų pasaulyje buvo pakankamai audringi, tačiau 2017-ieji žada būti ne mažiau ramūs tiek verslui, tiek eiliniam vartotojui. Netrukus tikrovė gali nublankti prieš ekrane matomą vaizdą, o lietimui jautrūs ekranai suteiks naujas neregėtas galimybes. Pokyčiai veržiasi ir į biurus – tikėtina, kad jau greitu metu savo darbe naudosime virtualios realybės ir savaime atsikuriančias technologijas, o personalo darbuotojai ieškos daiktų interneto vadovų. Ko dar galime laukti 2017-aisiais?

1.  Virtualiosios realybės triumfas

67 proc. respondentų, dalyvavusių pasaulinėje „Dell“ ir „Intel“ Future Workforce Study“ apklausoje, teigė, kad savo darbe norėtų naudoti virtualios ir papildytos realybės technologijas. Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus šių sprendimų naudojimas pasieks kritinį tašką.

Belaidė įranga įvairiuose prietaisuose leis žmonėms pasinerti į paralelinį pasaulį, kuriame juos ribos vienintelis dalykas – jų pačių vaizduotė. Ribos tarp fizinio ir virtualaus pasaulio mažėjimas gali reikšti pabaigą paskaitoms, segtuvams ir nuolatiniam konspektavimui. Mokymasis bus daug kūrybiškesnis, pasitelkiant tokius pojūčius kaip lytėjimas.

2. 5K raiškos revoliucija

Mes – ne ta karta, kuri renkasi antrą geriausią. Kodėl taip yra? Todėl, kad pripratome prie 150 km/val. greičiu skriejančio progreso. Tyrimų ir plėtros padalinių atstovai lieja septynis prakaitus, kad jų klientai būtų nustebinti ir patenkinti, o vos tik visi pradeda galvoti, kad 5K raiška išstums 4K ir taps nauju rinkos standartu, pradeda sklisti gandai apie dar didesnius ekranus su dvigubai didesne raiška.

Tikėtina, kad 2017 metais vartotojų vizualinė patirtis pasieks naujas aukštumas – iki tokio lygio, kai tikrovė nublanks prieš ekrane matomą vaizdą.

3. Nauja pozicija – daiktų interneto vadovas

Naujo tipo vadovai kompanijose dygsta lyg grybai po lietaus. Dar prieš kurį laiką spėliojome, kas tie skaitmeninių paslaugų ar skaitmeninių sprendimų vadovai, tačiau visi jie buvo madingi iki tol, kol atsirado vaikis su kostiumu, kurio pareigos – daiktų interneto vadovas.

Kodėl jo reikia? Todėl, kad kompanijos vis labiau jaučia augantį spaudimą užpildyti spragą tarp darbo operacijų vykdymo ir informacinių technologijų. Siekdamas padidinti veiklos pelningumą ir efektyvumą, daiktų interneto vadovas organizacijoje dirbs su visais – pradedant gamybos darbuotojais bei vadybininkais ir baigiant padalinių vadovais bei generaliniais direktoriais.

Daiktų interneto vadovai bus tarpinė grandis, užtikrinanti veržlius ir šiandien taip reikalingus pokyčius. Jie sieks, kad jų kompanijos išgyventų ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje ir suvaldytų šiame kelyje atsirasiančias grėsmes bei išnaudotų galimybes. Ir visa tai – amžiuje, kai pasaulis pulsuoja 8 mlrd. į pasaulinį tinklą sujungtų įrenginių ritmu („Dell Technologies“ prognozuoja, kad iki 2031 m. tokių įrenginių skaičius pasieks 200 mlrd. – 25 kartus daugiau nei žmonių mūsų planetoje). Laukia daug darbo!

4. Apsauga nuo programišių – ir automobiliui

Ar pastaruoju metu iš savo mechaniko teko išgirsti, kad pats metas atnaujinti jūsų transporto priemonės programinę įrangą? Taip, jūs išgirdote teisingai – pasaulyje, kuriame viskas prijungta prie tinklo, galima įsilaužti į bet kurį įrenginį, jei tik jis turi IP adresą.

Galima spėti, kad šiemet kibernetinių atakų apimtis ir mastai tik didės, ir tai neapsiribos IT tinklais. Supratimas, kad nuo kibernetinių atakų turi būti apsaugoti ne tik tradiciniai kompiuteriai, bet ir tokia įranga kaip šildymo, ventiliavimo ar oro kondicionavimo sistemos, reikš naujas galimybes ir kartu iššūkius verslui.

5. Jokių ribų kūrybiškumui

2017-ieji simbolizuos visuotinę erdvinio kūrybiškumo pradžią. Jau labai greitai kūrybininkai savo magiškus darbus galės vystyti pasitelkdami ypač galingas technologijas, o laikui bėgant jos taps prieinamos ir daug platesniam žmonių ratui.

Pasinaudodami išmaniaisiais įrenginiais ir technologijomis inžinieriai ir architektai galės vaikščioti savo projektų puslapiuose bei pamatyti savo statinių modelius tokius, kokie jie bus natūralaus dydžio. Ir visa tai – darbams dar net neprasidėjus. Mėgėjai viską galės daryti ir matyti vos keliais rutuliuko pasukimais, piršto prabraukimais ar rašiklio brūkštelėjimais. Vietoje kompiuterio pelės paspaudimų vaikai savo kelią į „Minecraft“ galės nusipiešti tiesiog prisilietimu ar specialia įrankių valdymo rankenėle (angl. totem).

6. Savaime atsikuriančios technologijos

Bet kuris gydytojas pasakys, kad profilaktika – geriau nei gydymas. Šiandien galime stebėti ne tik įvairias mašinas, kurios gali būti apmokytos ir mokytis pačios, bet ir iš anksto sužinoti, kada jos suges, bei užkirsti tam kelią.

Turėdamos savaime atsikuriančias technologijas, kompanijos vietoje įprastų gedimų šalinimo savo specialistams galės pavesti vykdyti daug svarbesnius IT projektus. Analitikos sektoriaus lyderė IDC prognozuoja, kad 2020 m. beveik 20 proc. įvairių kompanijos veiklos procesų  galės susitvarkyti ir atsikurti patys.

7. Dirbtinio intelekto aukštumos

Niekam ne paslaptis, kad kompanijos ir žmonės ne visuomet sėkmingai susidoroja su milžinišku duomenų kiekiu. Visgi didžiuliai duomenų masyvai greitu metu padės mašinoms suvokti daiktus visiškai naujais būdais. Pavyzdžiui, Masačiusetso technologijos institutas (MIT) atlieka išties nuostabius tyrimus, susijusius su regimuoju suvokimu. MIT mokslininkai, versdami mašinas žiūrėti TV serialus „Biuras“ („The Office“) ir „Nusivylusios namų šeimininkės“ („Desperate Housewives“), bando jas išmokyti prognozuoti žmonių elgesį.

MIT mokslininkai mano, kad mašinų gebėjimas perprasti intonacijas, mimikas ir kitas žmogiškas subtilybes gali tapti tikra revoliucija. Pavyzdžiui, tai gali būti naudinga siekiant atlikti paprastas, tačiau daug tikslumo reikalaujančias medicinines procedūras. Po kurio laiko mašinos galės pasinaudoti savo gebėjimais ir kitose srityse – visiškai įmanoma, kad jos pačios mokysis skaitydamos tekstus ar girdėdamos žodžius.

Straipsnio autorius – Karolis Navickas, „Dell“ namams skirtų produktų platinimo vadovas Baltijos šalims