IT lyderės – tarp patraukliausių 2010 m. pasaulio kompanijų

Publikuota: 2011 m. balandžio 4 d. pirmadienis

Kiekvienais metais įtakingas verslo žurnalas „Fortune“ renka patraukliausių pasaulio kompanijų TOP 50. Verslininkų renkamo sąrašo pirmajame dešimtuke atsidūrė didžiausios pasaulio informacinių technologijų kompanijos.

2010 metų rinkimuose staigmenų būta mažai – kaip ir praėjusius ketverius metus, informacinių technologijų milžinė „Apple“ neužleido savo lyderės pozicijų. 2010 metais „Apple“ sudrebino rinką su analogų neturinčiu planšetiniu kompiuteriu „iPad“ bei sparčiai žengia labiausiai vertinamos pasaulio kompanijos vardo link, todėl jos dominavimas niekam nebuvo staigmena.

Nedaug nuo „Apple“ atsiliko ir antrąją vietą užėmė kita IT lyderė „Google“, kuri ir toliau neužleidžia paieškų sistemos lyderės pozicijų. Septintoje vietoje – elektroninės komercijos kompanija „Amazon.com“, kuri 2010 metais pasižymėjo ypač gerai perkamu elektroniniu knygų skaitytuvu „3G Kindle“. Kompanija planuoja investuoti į naująsias informacines technologijas ir toliau plėstis, todėl galima tikėtis, jog 2011 metais ji šiame sąraše išsikovos aukštesnę poziciją.

Nors „Microsoft“ 2010–asiais nukrito į devintąją vietą, kompanija išleido naujų produktų, kurie neliko nepastebėti: paieškos sistemą „Bing“, kuri nėra labai populiari, tačiau tiesiogiai konkuruoja su „Google“; „Xbox Kinect“, su kuriuo tvirtai žengė į judesio jutikliais paremtą (motion–sensor) žaidimų rinką. Be to,„Microsoft“ išleido išmanųjį telefoną „Windows Phone 7“ bei, pasak statistikos, pardavė 300 milijonų „Windows 7“ operacinės sistemos licencijų.

Nors dar viena IT milžinė IBM liko tik dvylikta, visgi net keturios iš dešimties vietų patraukliausių įmonių sąraše priklauso technologijomis besiverčiančioms kompanijoms. Prognozuojama, kad ir kitais metais jos neužleis šių pozicijų.

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »