Išmaniosios technologijos – sveikam ir patogiam senėjimui

Publikuota: 2017 m. balandžio 14 d. penktadienis

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) drauge su KTU atlieka tyrimus, kurie įvardins senyvų žmonių galimybes savarankiškai gyventi savo namuose ir leis sukurti tam reikalingas informacinių ryšių priemones bei technologijas, kurios leis pagerinti saugumą ir senyvų žmonių gyvenimo kokybę jų įprastoje aplinkoje.

Sukurtų technologijų prototipai bus bandomi, testuojami ir, kaip tikimasi, vėliau pateks į Lietuvos rinką, nes šie lietuviški analogai bus pigesni nei siūlo užsienis. Problemos aktualumas susijęs ir su lietuvio charakteriu – dauguma senyvų žmonių iki pat „iškeliavimo“ nori gyventi savo namuose. Didžioji dalis taip ir gyvena – savarankiškai arba padedami artimųjų. Deja, dažnai jiems reikalinga ir specialistų priežiūra.

„Siekiant užtikrinti visavertį pagyvenusio žmogaus gyvenimą, jo priežiūrą, saugumą namuose, reikalingos tam tikros priemonės ir technologijos, kurios leis nuotoliniu būdu įvertinti senyvo žmogaus būseną ir apie tai informuos jo artimuosius ar priežiūros specialistus. Lietuvoje dar mažai naudojamos taip vadinamos gerontechnologijos. Gal todėl, kad senyvi žmonės nenoriai pripažįsta naująsias technologijas dėl technikos ar naujovių baimės. Jų nuomone, šios naujovės pabrėžia negalią, nesavarankiškumą, sujaukia įprastinę namų rutiną, taip pat gali riboti ekonominiai ištekliai ir pan. Svarbu, kad vyresni žmonės patys suvoktų šių technologijų būtinybę“, – sako LSMU Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė.

Pirmasis LSMU ir KTU kūrinys skirtas griuvimų nustatymui. Griuvimai yra vienas iš svarbiausių senatvinių sindromų, bet kuri sunkesnė liga vyresniame amžiuje gali pasireikšti griuvimu. Labiau linkę griūti sergantys keliomis lėtinėmis ligomis, dažniau griūva moterys. Griuvimai sukelia fizinius sužalojimus, kurių vienas rimčiausių yra šlaunikaulio kaklelio lūžis. Mažiau nei 30 proc. po šio lūžio atgauna buvusią formą, 50 proc. nebegali gyventi savarankiškai. Svarbios ir psichosocialinės griuvimų pasekmės, jos gali įtakoti depresiją, baimę nugriūti, nepasitikėjimą savimi, nerimą, neigiamą socialinę patirtį, priklausomybę ir kt. Baimė didėja su amžiumi, labiau būdinga moterims, žmonėms su eisenos ir laikysenos sutrikimais.

Pasak prof. Vitos Lesauskaitės, numatyta pasiūlyti du saugumo, tai yra griuvimo ir vietos nustatymo detektorius bei vieną telemedicinos. Tai kraujospūdžio ir deguonies įsotinimo nustatymo prototipai sujungti į vieną išmaniąją sistemą. Pagyvenusiam žmogui šios sistemos įdiegimas leis gyventi saugiau, sveikiau savo įprastoje aplinkoje, o artimiesiems – būtų ramu dėl senyvo žmogaus sveikatos, galimybės stebėti ir valdyti padėtį. Šeimos gydytojas ar kitas prižiūrintis personalas turėtų informaciją apie prižiūrimojo paciento sveikatą, buvimo vietą, būklę, pozos rodiklius visą parą, o reikalui esant, padėtų greičiau suteikti pagalbą.

„Tiriame pažeidžiamumo veiksnius, bandome išsiaiškinti, kaip pagyvenę žmonės priimtų technologijas, ar jos jam atrodo reikalingos. Deja, Lietuvoje dar ne visi žmonės naudoja šaldytuvus, dulkių siurblius ir skalbimo mašinas, tai ką kalbėti apie kitas technologijas, – sakė LSMU prof. Vita Lesauskaitė. – Apie technines priemones, galinčias padėti griuvimo atveju, žino trečdalis respondentų, bet dauguma žinančiųjų – norėtų jomis naudotis.“

Apie tai LSMU profesorė Vita Lesauskaitė kalbės pirmojoje ataskaitinėje konferencijoje „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“. Ją organizuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). Konferencija vyks 2017 m. balandžio 28 d. (penktadienį) Lietuvos mokslo tarybos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius).

Šaltinis: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology” išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netolerav... skaityti »

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »