JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti
DARPA, JAV vyriausybinė organizacija, 2015 metais paskelbė konkursą sklendžiančio drono sukūrimui. Jis privalėjo naudoti minimalų energijos kiekį, būti mažas, vienkartinis, naudojamas būryje. Tačiau sunkiausiai įvykdomas reikalavimas buvo tai, kad po užduoties įvykdymo dronas privalėjo visiškai pranykti. Mokslinę fantastiką primenantys reikalavimai jau visai netrukus gali būti išpildyti.
Masačusetso technologijos instituto įkurta korporacija MORSE sukūrė ICARUS nepilotuojamą orlaivį, kuris ateityje atitiks visas konkurso sąlygas. Nesunku suprasti, kuo toks dronas būtų naudingas kariuomenei. Iš lėktuvo paleistas dronų spiečius galėtų vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Visų pirma, galvojama apie logistiką - tokie dronai į nelaimės vietas galėtų pristatyti vaistus arba, jei kalbame apie mūšius, amuniciją ir atsargas. Tai, kad jie vėliau sunyktų, reiškia, kad šių dronų nereikėtų parsigabenti atgal.
Aišku, galvojama ir apie galimas žvalgybines operacijas, tačiau krovinių pristatymas yra pagrindinė šių orlaivių paskirtis. Tai kaip jie veiks? Savaime aišku, kad sklendžiančiam dronui reikalinga valdymo įranga, čia ir slypi didelė dalis šios technologijos genialumo.
Kadangi dronas neturės variklių, jis pats gali būti labai lengvas. ICARUS smegenys - teniso kamuoliuko dydžio elektronikos mazgas, kontroliuojantis drono sparnų judesius ir nukreipiantis nepilotuojamą orlaivį į iš anksto nurodytą tašką. Vėliau dronas nusileidžia ir visiškai išnyksta.
Į nurodytą vietą atėję kariai rastų tik jiems skirtą krovinį ir minėtą elektronikos mazgą. Pats dronas būtų pavirtęs skaidriu skysčiu (žr. foto) ir, tikriausiai, jau būtų visai pranykęs. Taip yra dėl ypatingo polimerinio audinio, panaudoto šio bepiločio gamybai. Šis audinys labai greitai suyra, kuomet patenka į ryškią saulės šviesą arba didelį karštį - tiesiog suyra polimeriniai ryšiai ir audinys ištirpsta, po savęs palikdamas tik skaidrų skystį.
MORSE jau įrodė ICARUS galimybes - bandymų metu bepilotis orlaivis sugebėjo nusklęsti daugiau nei 100 mylių (160 km) ir nusileisti mažesniu nei 9 metrų atstumu nuo taikinio. Tai - puikūs rezultatai, įrodantys tokio orlaivio funkcionalumą. Tačiau greitu laiku pranykstančių dronų mūšio lauke nepamatysime ir ne tik todėl, kad jie labai greitai dingsta.
ICARUS dabar pateks į JAV karinių pajėgų bandomųjų orlaivių gretas. Jis ir toliau bus bandomas, MORSE galės ir toliau jį tobulinti, tačiau vėliau bus priimtas sprendimas, ar tokio orlaivio apskritai reikia ir ar ICARUS geriausiai atlieka jam priskirtas užduotis.