Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 17 d. ketvirtadienis

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę.

Nors tradiciškai daugelis verslininkų labiausiai tikisi permainų mokesčių srityje, tačiau net 23,2 proc. įmonių vadovų mano, kad reformos pirmiausia reikalingos būtent švietimo sistemai. Tai atskleidė „Spinter tyrimų“ gegužės mėnesį atlikta daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių apklausa, kurią inicijavo „Citadele“ bankas. Tyrimas taip pat parodė, kad tinkamos kvalifikacijos darbuotojų dabar labiausiai trūksta gamybininkams ir intelektualias paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Natūrali darbuotojų rotacija verslui streso nekelia. Tačiau Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais nukraujavo dėl sparčios emigracijos, o temperatūrą dar labiau kaitina ne tik visame pasaulyje, bet ir mūsų šalyje spartėjanti, iki šiol nematytas apimtis įgaunanti darbuotojų kaita, prie kurios taip pat reikia prisitaikyti. Tad verslininkų lūkestis, kad už specialistų paruošimą atsakingi švietimo sektoriaus atstovai įsiklausys į rinkos poreikius, o pati sistema nustos veikti kaip savitikslis mechanizmas, tikrai pagrįstas“, – sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Tyrimo metu buvo klausiama, kuriose srityse, siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje, labiausiai reikia reformų. Švietimo sistema atsidūrė antroje vietoje po mokesčių, kuriuos reformuoti siūlytų beveik kas antras respondentas, arba 44,4 proc. šalies smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.

„Faktas, kad švietimo sistema pagal permainų poreikį atsidūrė taip aukštai, rodo, jog verslas išnaudojo galimybes ieškoti reikalingų darbuotojų ir tikisi valstybės įsitraukimo. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje bedarbiais buvo 21,6 tūkst. jaunų žmonių – tai net šiek tiek daugiau nei visa Ukmergė. Kai nuolat jaučiamas darbuotojų trūkumas, yra didelė prabanga turėti tiek daug į darbo rinką pilnavertiškai negalinčių įsilieti jaunų žmonių. Tačiau negalima nematyti, kad juos įdarbinti trukdo per didelis atotrūkis tarp kompetencijų, kurias turi jaunas, studijas ką tik pabaigęs žmogus, ir tų kompetencijų praktinių pritaikymo galimybių, kurios būtinos darbdaviui“, – sako „Citadele“ banko atstovė.

Po trečdalį gamybos (32,4 proc.) ir intelektualines paslaugas teikiančių įmonių (34,4 proc.) vadovų teigia, kad siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje pirmiausia būtina reformuoti būtent švietimo sistemą. Tuo tarpu prekybos sektoriuje tokį poreikį išsakė vos 15 proc. verslininkų.

„Spręsti darbo rinkos poreikius ir nedarbo problemas, ypač regionuose, padėtų glaudesnė švietimo sistemos ir verslo atstovų partnerystė. Darbuotojų trūkumo problema nėra vien verslo galvos skausmas, nes tai galiausiai atsiliepia miestų, regionų plėtrai ir patrauklumui, sėkmingos įmonės sumoka daugiau mokesčių į biudžetą ir padidina jo galimybes finansuoti daugiau viešųjų paslaugų“, – teigia G. Kubiliūnienė.

Tyrime dalyvavusių įmonių vadovai patvirtino tendenciją, kad nuo tikslingai paruoštų specialistų trūkumo kenčia ne tik atokesni regionai, bet ir didieji miestai. Švietimo sistemos pokyčių tikisi net 28,4 proc. Kauno, 27,3 proc. Vilniaus regiono smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kino pramonė ar televizoriai – kas pirmesni?

Besirenkant naują televizorių, geresnei vaizdo kokybei skiriamas bene didžiausias dėmesys, todėl natūralu, kad šiuo metu rinkoje vis dažniau atsigręžiama ir į 4K raišką. skaityti »

Keičiasi įmonių požiūris į gamybos modernizaciją

Naujausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, kad įmonių požiūris į gamybos modernizaciją keičiasi - pramonės įmonės vis dažniau investuoja į moderniąją pramonę. skaityti »

B. Geitsas neleido vaikams naudotis išmaniaisiais telefonais iki 14 metų

Ne vienas technologijų įmonių vadovas riboja išmaniųjų prietaisų naudojimą savo vaikams. skaityti »

Lietuvos įmonės investuoja į inovacijas

Per pastaruosius trejus metus inovacijas Lietuvoje diegė daugiau nei pusė, t.y. 53 proc. įmonių. skaityti »

Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas – ateities inovacija?

Ateis tokia diena, kai programuotojai galės perleisti savo darbą pačioms save mokančioms mašinoms, kompiuteriai gebės mokytis, naudotis tomis žiniomis, kurias sukaupė iš daugybės visų mūsų naudojamų įrenginių. skaityti »

Vilniuje bus pristatytas „Tesla Gigafactory“ gamykloje dirbantis robotas

Naujausi robotai niekuo neprimena žmogaus, o ekspertai aiškina, jog ateitis, kurioje jie padaro visus mūsų darbus, yra veikiau tik graži fantazija. skaityti »

Ar verslas pasirengęs dar vienai pramonės revoliucijai?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Taip teigia ietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. skaityti »

Lietuva siekia tapti Baltijos regiono informacinių technologijų kompetencijų centru

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų kompetencijų centrą. skaityti »

„Dell“ pirmoji rinkoje pakuotėms panaudojo iš vandenynų surinktą plastiką

Amerikiečių IT įmonė „Dell“ surado būdą taršai sumažinti: netrukus rinkoje pasirodys vieni naujausių bei pažangiausių kompiuterių – „XPS 13 2-in-1“, kurių pakuotės pagamintos iš vandenynuose surinkto plastiko. skaityti »

Besirenkantiems planšetę: svarbiausių parametrų ketvertukas

Norintiems nusipirkti iš tiesų gerą planšetę, ekspertai rekomenduoja nepatingėti ir atkreipti dėmesį į svarbiausius parametrus bei savybes. Kokios jos? skaityti »