Kokią papildomą informaciją gali suteikti pašto kodas?

Publikuota: 2016 m. rugsėjo 8 d. ketvirtadienis

Internete norėdami nusipirkti prekę, užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ar tiesiog sudalyvauti prekybos centro pasiūlytoje akcijoje, į nurodytą formą turite suvesti asmeninę informaciją. Nieko keisto, kad prašoma įvesti adresą ir gyvenamąją vietą, tačiau ar kada susimąstėte, kodėl didelė reikšmė suteikiama pašto kodui ir kokią papildomą informaciją jis gali suteikti apie gyventoją?

Šiuo metu informacijos srautus smarkiai keičia didieji duomenys (angl. Big Data). Tarptautinės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit Information Group“, turinčios jau ketverius metus veikiantį padalinį Kaune, patirtis rodo, kad tinkamai juos apdorojus galima sužinoti naudingos ir ateičiai vertingos informacijos.

„Didieji duomenys turi tris ryškius požymius: duomenų kiekį, informacijos gavimo greitį ir duomenų struktūrą. Tai nėra vienalyčiai duomenys, nes jie gali egzistuoti skirtinguose formatuose: tekstiniu, vaizdiniu ar skaitmeniniu pavidalu. Daugybė industrijų naudoja šiuos duomenis, o jų pritaikymas yra beribis“, – pasakoja „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas Dainius Aksinavičius.

Įmonės vis dažniau į pagalbą pasitelkia didžiuosius duomenis, norėdamos suprasti savo vartotojų ir klientų poreikius. Pašto kodas – vienas iš didžiųjų duomenų analizavimo lygmenų. Vien tik pagal žinomą skaičių ir raidžių kombinaciją galima sužinoti ir sugrupuoti informaciją apie žmones, gyvenančius tame pačiame mieste, rajone ar gatvėje.

„Callcredit Information Group“ Jungtinės Karalystės biuro darbuotojai sukūrė globalią ir visame pasaulyje naudojamą sistemą – „Cameo“, kuri leidžia daugiau sužinoti apie žmones pagal jų gyvenamąją vietą. Tam yra naudojami pašto kodai, kurie padeda grupuoti informaciją.

„Cameo“ yra segmentavimo įrankis, kuriuo apibendrinami duomenys apie konkrečią geografinę zoną. Šis suskirstymas apibūdina asmenų, gyvenančių konkrečioje geografinėje zonoje arba turinčių tą patį pašto kodą, demografinę charakteristiką, šeimyninę ir finansinę padėtį bei išsilavinimą.

Grupuojant ir analizuojant pašto kodus yra surenkama informacija, kuri vėliau suskirstoma į 68 kategorijas ir dešimt grupių pagal finansinį statusą, riziką, būsto vertę, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, amžių, išlaidų įpročius bei kitus bruožus.

 

Šiuo metu sistema naudojasi viešosios įstaigos ir įmonės iš skirtingų verslo sektorių: finansų, sveikatos apsaugos, žiniasklaidos, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų, turizmo, komunalinių paslaugų.

Vienas įdomesnių „Cameo“ sistemos bei kitų jos duomenų produktų pritaikymo atvejų galima sutikti sveikatos apsaugos sistemoje. Naudojant įrankius galima identifikuoti teritorijas ir išsiaiškinti demografinę žmonių sudėtį konkrečiuose mikrorajonuose. Tokiu būdu įmonės gali pasiekti ir adresuoti medicinos įstaigas bei koordinuoti pardavimų procesą taip, kad tam tikrus vaistus gautų tie, kuriems labiausiai jų reikia. Jei daugiausia vaistų nuo skausmo naudojama Antakalnyje, tuomet savo reklamos kampaniją reikia nukreipti į Antakalnio polikliniką.

Pagal pašto kodą galima ne tik nukreipti reklamą reikiama linkme, tačiau ir kurti pasiūlymus tiksliniams vartotojams. Pavyzdžiui, lankstinukas, reklamuojantis pigias šeimos atostogas visiškai netiks pasiturinčiai šeimai, todėl nustačius agentūros vartotojų tikslinę grupę, galima optimizuoti lankstinukų paskirstymą.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »