Gyvenimas sparčiai besikeičiančių technologijų ir skaitmenizacijos amžiuje – iššūkis ir naujos atsiveriančios galimybės mažoms ekonomikoms. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LKP) prezidentas Robertas Dargis pažymi, kad gyventojų mažėjančioje Lietuvoje šiandien kaip niekad didelis dėmesys turi būti skiriamas investicijoms į informacines technologijas (IT), kurias pasitelkus svarbūs gamybos procesai ir paslaugos taps atliekami žymiai greičiau ir efektyviau.

„Jau esame įžengę į ketvirtosios pramonės revoliucijos etapą, o tai yra ir gąsdinantis iššūkis, ir naujos galimybės. Siekdami susidoroti su iššūkiais, turime kuo skubiau paruošti „namų darbus“ – sukurti tinkamas teisines ir nuosavybės apsaugos platformas, nes vis daugiau paslaugų kuo toliau, tuo labiau bus teikiamos skaitmeninėje erdvėje. Todėl turime jau dabar ruoštis technologizavimui, kuris taps pamaina rankų darbui ir leis sutapyti lėšų tiek verslui, tiek ir valstybei, teikiančiai būtinas viešąsias paslaugas“, – teigė LPK vadovas R. Dargis.

Analitikai skaičiuoja, kad tik vienai iš minimos ketvirtosios pramonės revoliucijos sudedamųjų dalių – daiktų interneto projektams – per artimiausius 5 metus bus išleista bemaž 6 trilijonų JAV dolerių. Mokslininkų teigimu, iki 2020-ųjų prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių, t. y. triskart daugiau nei šiuo metu. 2015 m. buvo priskaičiuota per 10 mlrd. išmaniųjų įrenginių ir jų įvairių sistemų.

„Verslas bus didžiausias daiktų interneto naudotojas, o investicijos į technologijas padės išspręsti žmogiškųjų išteklių stygiaus problemą. Tai didins gamyboje kuriamų produktų ir paslaugų kokybę, augins konkurencingumą. Daiktų internetas visame pasaulyje skatins padidinti produktyvumą, verslui leis sumažinti gamybos išlaidas, gerins vartotojams teikiamų paslaugų kokybę“, – aiškina R. Dargis.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija, pasak jo, neabejotinai pareikalaus ir aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pamatu. „IT privalėsime mokėti naudotis ne prasčiau nei dabar į rankas imame šaukštą ar šakutę. Labai svarbu suprasti, kad IT mokymas nėra kompiuterinis raštingumas. Tai – logika ir analitiniai įgūdžiai, procesų sekos supratimas. Prieš kurį laiką didesnį valstybės dėmesį į švietimą sutelkę suomiai ir pietų korėjiečiai, šiandien gali džiaugtis ne tik lyderiaujančiomis švietimo sistemomis pasaulyje, bet ir stipriomis ekonomikomis, o estai, ėmęsi pertvarkos švietimo sistemoje dešimtmečiu anksčiau nei lietuviai, šiuo metu lenkia mus daugelyje sričių. Švietimo funkcionieriai turi suprasti, kad reikia didesnį dėmesį skirti ne tik IT, kaip atskiro dalyko, mokymui, bet jos turi būti naudojamos horizontaliai – kaip įrankis ir metodai visuose dalykuose ir pamokose“, – tvirtino LPK prezidentas.

R. Dargis pažymi, kad skaitmeninių įgūdžių trūkumas šiandien yra vienas didžiausių ES iššūkių. Europos Komisijos duomenimis, beveik pusė ES gyventojų IT srityje neturi pakankamos kvalifikacijos, nors jau artimiausioje ateityje net 90 proc. darbo vietų reikalaus tam tikrų IT įgūdžių.

„Tokios išsivysčiusios šalys kaip Airija, Danija, Izraelis ar Pietų Korėja skaičiuoja, kad apie pusė ekonomikos augimo yra susiję su IT. Tad ir Lietuvai reikia rimtai susiimti ir šių įgūdžių ugdymą pradėti kuo anksčiau. Mes turime daug gabių, darbščių žmonių, kurių baziniai įgūdžiai ir žinios ne tik niekuo nenusileidžia, bet neretai net lenkia tarptautinius vidurkius. Tačiau šiandieninėje ar juo labiau ateities darbo rinkoje vien to nepakaks. Todėl privalome investuoti į tokių kompleksinių įgūdžių kaip logika, kritinis ir analitinis mąstymas, kūrybiškumas, ugdymą, nes be jų negalėsime sukurti modernios ir sėkmingos valstybės“, – pažymi LPK prezidentas R. Dargis.