RRT skelbia 2011 m. II ketvirčio preliminarius elektroninių ryšių rinkos duomenis

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 18 d. ketvirtadienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2011 m. II ketvirčio elektroninių ryšių rinkos duomenis.

Preliminariais RRT duomenimis, 2011 m. II ketvirtį, palyginti su 2011 m. I ketvirčiu, 3,3 proc. išaugo elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš fiksuotojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų, judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų, skirtųjų linijų paslaugų, interneto prieigos bei kitų duomenų perdavimo paslaugų, fizinių šviesolaidinių (optinių) linijų skaidulų, televizijos paslaugų, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo, laidinio radijo veiklos bei iš elektroninių ryšių tinklų sujungimo) ir sudarė apie 606,0 mln. Lt. Palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, elektroninių ryšių rinka sumažėjo 8 proc.

2011 m. II ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su 2011 m. I ketvirčiu, išaugo 69 proc. ir sudarė 94 mln. Lt. Palyginti su 2010 m. II ketvirčiu, jos išaugo 63 proc.

Skaičius abonentų, kurie naudojasi mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis, 2011 m. II ketvirtį išaugo 3,6 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 296,8 tūkst. (įskaitant 71,8 tūkst. – kabelinės ir mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklais, 75,0 tūkst. – televizijos, naudojant IP technologijas (IPTV), 70,5 tūkst. – skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) paslaugų, 79,4 tūkst. – palydovinės televizijos). Per metus bendras mokamos skaitmeninės televizijos abonentų skaičius išaugo 21 proc. Pajamos, gautos už skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą, palyginti su 2011 m. I ketvirčiu, sumažėjo 1 proc. ir sudarė apie 24,2 mln. Lt.

2011 m. II ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius, palyginti su 2011 m. I ketvirčio pabaiga, išaugo 2 proc., o per metus – 12 proc., ir sudarė 921 tūkst. Į interneto prieigos abonentų skaičių yra įskaityti ir abonentai, prisijungę prie interneto per judriojo ryšio tinklus naudodami kompiuterį, kurių skaičius per ketvirtį išaugo 8 proc. ir sudarė 221 tūkst. Abonentų, naudojančių fiksuotąsias plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius per ketvirtį augo 0,2 proc. ir 2011 m. II ketvirčio pabaigoje sudarė 700 tūkst. Plačiajuosčio ryšio skvarba 2011 m. II ketvirčio pabaigoje pasiekė 28,6 proc. Per ketvirtį ji išaugo 0,6 procentinio punkto, per metus – 3,5 procentinio punkto.

Pajamos, gautos už mažmeninių interneto prieigos paslaugų per plačiajuostę prieigą teikimą, 2011 m. II ketvirtį, palyginti su 2011 m. I ketvirčiu, sumažėjo 2,2 proc. ir sudarė 89,1 mln. Lt, įskaitant 17,6 mln. Lt pajamas, gautas iš abonentų, prisijungusių judriuoju telefono ryšio tinklu.

Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų aktyvių abonentų (t. y. naudojamų aktyvių SIM kortelių) skaičius 2011 m. II ketvirtį išaugo 0,2 proc. ir pasiekė 4,88 mln. Judriojo telefono ryšio skvarba 2011 m. II ketvirčio pabaigoje buvo 151,5 proc. (išaugo 0,8 procentinio punkto, palyginti su praeitu ketvirčiu).

Abonentų, kurie naudojasi UMTS (trečiosios kartos viešojo judriojo telefono ryšio tinklo) paslaugomis, skaičius išaugo 4 proc. ir sudarė 854 tūkst. (18 proc. bendro aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus).

Pajamos, gautos už viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų teikimą 2011 m. II ketvirtį, palyginti su gautomis 2011 m. I ketvirtį, išaugo 4,9 proc. ir sudarė 242,0 mln. Lt, tarp jų – 5,3 mln. Lt paslaugų teikėjų, neturinčių savo tinklo, pajamos (palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, išaugo 5 proc.).

Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose judriojo telefono ryšio operatorių tinkluose, trukmė 2011 m. II ketvirtį, palyginti su 2011 m. I ketvirčiu, išaugo 4 proc., o, palyginti su 2010 m. II ketvirčiu, išaugo 7 proc. ir sudarė apie 1844 mln. min. Palyginti su praeitu ketvirčiu, 0,4 proc. sumažėjo išsiunčiamų SMS žinučių skaičius (iki 2015 mln. SMS), išsiunčiamų vaizdo žinučių (MMS) skaičius išaugo 28 proc. (1,6 mln. MMS). Palyginti su 2010 m. II ketvirčiu, išsiųstų SMS skaičius sumažėjo 3 proc., išsiųstų MMS skaičius išaugo 39 proc. Judriojo telefono ryšio tinklais teikiamų duomenų perdavimo paslaugų (GPRS ir EDGE ir (ar) UMTS) naudojimas (išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis), palyginti su 2011 m. I ketvirčiu, sumažėjo 16 proc., tačiau, palyginti su 2010 m. II ketvirčiu, išaugo 65 proc. ir sudarė 1474 mln. MB.

Palyginti su 2011 m. I ketvirčiu, fiksuotojo telefono ryšio paslaugų abonentų skaičius sumažėjo 2 proc. ir sudarė 736 tūkst. Bendros pajamos iš viešųjų fiksuotojo telefono ryšio tinklų ir paslaugų teikimo, gautos 2011 m. II ketvirtį, sumažėjo 4 proc. ir sudarė 67,5 mln. Lt. Pokalbių, inicijuotų viešuosiuose fiksuotojo telefono ryšio operatorių tinkluose, trukmė 2011 m. II ketvirtį, palyginti su praeitu ketvirčiu, sumažėjo 13 proc. ir sudarė apie 349 mln. min.

Iki 2011 m. II ketvirčio pabaigos iš viso Lietuvoje numerio perkeliamumo paslauga pasinaudojo 612,2 tūkst. judriojo telefono ryšio abonentų (12,6 proc. nuo aktyvių judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus), 2011 m. II ketvirtį buvo perkelta 24,7 tūkst. numerių – 5,4 proc. daugiau negu 2011 m. I ketvirtį. Iki 2011 m. II ketvirčio pabaigos numerio perkeliamumo paslauga pasinaudojo 19,4 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio abonentų (2,6 proc. bendro fiksuotojo telefono ryšio abonentų skaičiaus), II ketvirtį buvo perkelta 1,3 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio numerių – 7,2 proc. daugiau negu 2011 m. I ketvirtį.


Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »