Reliatyvumo simuliatorius, įkvėptas Einšteino

Publikuota: 2012 m. lapkričio 17 d. šeštadienis

Šaltinis: ucc.lt

Istorijos minutėlė. 1905 m. Einšteinas sukūrė reliatyvumo teoriją, kurios esmė tokia: kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas.

Šiuo metu tiriamas ypatingas Einšteino reliatyvumo teorijos poveikis kompiuteriniam žaidimui. Tai pirmasis „MIT Game Lab“ (Masačiusetso Technologijų instituto labaratorijos) produktas internete.

Žaidimas pavadintas „A Slower Speed of Light“ (liet. „Mažesnis šviesos greitis“), kur žaidėjas naršo iš pirmo žvilgsnio primityvioje 3D aplinkoje. Pats žaidimo scenarijus pakankamai neįprastas: mirusio žmogaus sielos šviesa pradeda savo kelionę į dvasinį pasaulį. Pagrindinis tikslas – surinkti šimtą šviesos kamuolių (angl. Orbs). Kiekvienas šviesos kamuolys lėtina šviesos greitį, iki kol surinkus 90–ąjį šviesos kamuolį, greitis pasiekia žmogaus žingsnio tempą. Skamba keistai? Nepamirškime, kad žaidimą įkvėpė fizikai!

„A Slower Speed of Light“ žaidime drąsiai bandoma vizualizuoti reliatyvius efektus, susijusius su šviesos greičiu. Žaidimas paremtas Doplerio efektu ir yra labai trumpas: gali būti žaidžiamas risčia per keturias minutes, o neskubant užtrunkama iki 10 minučių. Doplerio efektas pasireiškia, kai žaidėjas juda: šviesos bangos nuo aplinkinių objektų keičiasi, jų spalva kinta iš raudonos į mėlyną ir atvirkščiai, kartu įtraukiant ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių spektro šviesos bangos ilgius.

Norint, kad žaidimas taptų labiau įtraukiantis, patariama jį žaisti be sustojimo ir neatitraukiant piršto nuo „W“ klavišo. Žaidimas yra maždaug 100 MB, labiausiai tinkamas „OS X“ ar „Windows“.

Akcentuojama, kad „A Slower Speed of Light“ skatina naujas idėjas. Manoma, kad tai tik vienas iš septynių žaidimų, sukurtų „MIT Game Lab“ per šią vasarą, ir kol kas tik jis vienintelis prieinamas internete. Žaidimo pristatymą galite rasti čia: www.gameranx.com.

Šaltinis: ucc.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Dantis bus galima valytis be rankų

Elektroninis dantų šepetėlis „Amabrush“ veikia be rankų, jį tereikia įsikišti į burną. skaityti »

Kinijoje atidarytas Dirbtinio intelekto miestas

Hangzhou mieste įdiegta 90 inovatyvių projektų, veikiančių 15-os skirtingų dirbtinio intelekto sistemų pagrindu. skaityti »

Kaip ir kodėl naujosios technologijos skatina sportuoti?

Sporto populiarumo bangai vis dar augant, spėliojame, kas tam padarė įtaką. Vienas iš tai nulėmusių faktorių yra išmaniųjų technologijų tobulėjimas. skaityti »

Robotas išgelbėjo mergaitę nuo griūvančių lentynų

Permėje (Rusijoje) robotas išgelbėjo vaiką nuo griūvančių ant jo lentynų. skaityti »

Vilniuje lietuviai ir amerikiečiai filmuoja fantastinę dramą apie ateitį „001Lithium X“

Vilniuje prasidėjo bendros Lietuvos ir JAV gamybos vaidybinio filmo „001Lithium X“ filmavimo darbai. skaityti »

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų

Kinijoje atidaryta mobili parduotuvė be kasininkų „Moby Mart“, kuri gali pati važinėti gatvėmis. skaityti »

Serveriai šildys vandenį privačiuose namuose

Olandijos bendrovė „Nerdalize“ siūlo panaudoti serverių gaminamą šilumos energiją šildyti vandeniui. skaityti »

Lietuvos gyventojai – aistringiausi serialų žiūrovai Baltijos šalyse

Duomenys rodo, kad 81 proc. apklaustųjų šalyje linkę žiūrėti net keletą mėgstamo serialo serijų iš eilės. skaityti »

Australiškas monetas puošia bananai su pižamomis

Ir kas tik nevaizduojama ant monetų! Pavyzdžiui – bananai su pižamomis! skaityti »

Slovėnijoje populiarėja skaitmeniniai antkapiai

Vienose Slovėnijos miesto Mariboro kapinėse pasirodė unikalus antkapis su didžiuliu jutikliniu ekranu, kuriame galima peržiūrėti nuotraukas ir vaizdo įrašus. skaityti »