Žaidimizacija (angl. gamification) jau pasiekė revoliucinę sėkmę švietimo srityje, tačiau kai kurie skeptikai vis dar nėra įsitikinę jos veiksmingumu. Labiausiai abejoja tėvai ir auklėtojai mokyklose, kurių suvokimas apie tai, ką žaidimizacija reiškia mokyklinukams, yra subjektyvus. Šįkart kreipiamasi į tokius tėvelius, kurie vis dar netiki žaidimizacijos nauda mokymuisi.
Šaltinis: ucc.lt
Žaidimizacija (angl. gamification) jau pasiekė revoliucinę sėkmę švietimo srityje, tačiau kai kurie skeptikai vis dar nėra įsitikinę jos veiksmingumu. Labiausiai abejoja tėvai ir auklėtojai mokyklose, kurių suvokimas apie tai, ką žaidimizacija reiškia mokyklinukams, yra subjektyvus. Šįkart kreipiamasi į tokius tėvelius, kurie vis dar netiki žaidimizacijos nauda mokymuisi.
Kai kuriems tėvams žaidimizacija asocijuojasi su betiksliu laiko praleidimu, o kompiuteriniai žaidimai neva braute braunasi į natūralų vaiko augimo ir vystymosi procesą. Anot tokių skeptikų, vaizdo žaidimai yra tik vaizdo žaidimai, nesvarbu, kokiu tikslu iš tiesų jie buvo kuriami. Tačiau dabar yra didžiulis skirtumas tarp „Grand Theft Auto“ (GTA) žaidimo ir interaktyvaus sužaidybinimo, skirto išmaniesiems telefonams.
Dauguma žmonių mato skirtumą tarp švietimo žaidimų, skirtų mokyklos klasėms, ir visiškai kitokios reikšmės kovinių žaidimų, tačiau kai kurie tėvai to nesupranta. Galima teigti, jog pastarieji „įstrigo“ amžiuje, kai buvo kuriami vaizdo žaidimai, ir dar prieš tai, kai žaidimizacija tapo plačiai taikoma mokymosi procese.
Prieš du dešimtmečius visų žanrų vaizdo žaidimai buvo grupuojami kartu į vieną milžinišką kategoriją: nestruktūrizuotos pramogos. Žaidimų pavadinimai, pavyzdžiui, „Grand Theft Auto“, „Halo“, „Call of Duty“, ir begalinis srautas su „Mario“ tiesiog dominuodavo. Nė vienas tėvas tuo metu nebūtų pagalvojęs, kad toks žaidimas galėtų būti skirtas švietimui. Taigi, suaugusiesiems žaidimai tapo kažkas blogo, nes tuomet tiesiog dar nebuvo žaidimų, iš tiesų skatinančių vaiko raidą.
Šiandien elektroninėse parduotuvėse gausu įvairių programėlių išmaniesiems telefonams ar planšetiniams kompiuteriams. Ten taip pat galima rasti aplikacijų skirtų pagerinti mokymosi procesą. Galima teigti, jog šiandienos žaidimizacija sukoncentruota į moksleivių smalsumo žadinimą, interaktyvumo skatinimą, ir suteikia žinių, kurių nėra įprastuose vadovėliuose.
Žaidimizacija turi realią vertę šiandienos klasėje. Kuo anksčiau tėvai tai supras, ir pakeis savo išankstinį nusistatymą dėl žaidimų ir tradicinio ugdymo, tuo geresnė šiuolaikinė švietimo sistema galėtų tapti.