84 procentai gyventojų teigia, kad dvejopas kainų nurodymas įvedant eurą buvo naudingas

Publikuota: 2015 m. liepos 9 d. ketvirtadienis

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu 2015 m. birželio mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko vartotojų tyrimą ir verslo subjektų apklausą, kurių tikslas buvo nustatyti kaip gyventojai ir verslininkai vertina euro įvedimą Lietuvoje. Analogiška apklausa buvo atlikta ir 2014 m. gruodžio mėnesį, euro įvedimo Lietuvoje išvakarėse.

Absoliuti dauguma gyventojų (84 proc.) nurodė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis jiems yra naudingas įprantant prie euro. Tai žymiai daugiau nei buvo nurodoma prieš pusę metų (59 proc.). 46 proc. gyventojų norėtų, kad kainos dviem valiutom būtų rašomos iki gruodžio mėnesio, 18 proc. – kad iki liepos, o 36 proc. tai nėra svarbu. Per pusę metų padaugėjo norinčių, kad dvigubos kainos būtų rašomos iki gruodžio – daugumą jų sudaro vyresnio amžiaus gyventojai (63 proc.).

75 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad jiems neteko susidurti su neteisingu kainų perskaičiavimu į litus. Dažniau tai nurodė vyresnio amžiaus žmonės (83 proc.). Su neteisingu kainų perskaičiavimu dažnai susidūrė 10 proc., o dar 14 proc. pažymėjo, kad tokie atvejai reti.

 Įvedant eurą pastebėjo kainų pokyčius

Į klausimą ar dažnai tenka pastebėti atvejus, kai dėl euro įvedimo padidėjo kainos, teigiamai atsakė 55 proc. respondentų, 10 proc. daugiau nei prieš pusmetį, 15 proc. – tiek pat kaip ir 2014 m. gruodį - atsakė, kad tokie atvejai reti, o 28 proc. – beveik trečdaliu mažiau nei prieš pusmetį (40 proc.) pažymėjo, kad jiems neteko pastebėti padidėjusių kainų.

Dažniausiai buvo nurodoma, kad pakilo kirpyklų/ grožio salonų paslaugų kainos, tai paminėjo 27 proc. respondentų. 25 proc. nurodė, kad pakilo maisto kainos apskritai. Atskirai pagal produktų grupes buvo nurodoma, kad padidėjo vaisių/ daržovių kainos – 24 proc., mėsos kainos – 20 proc., duonos gaminių kainos – 18 proc., pieno ir jo gaminių kainos – 15 proc.

Tačiau dalies apklaustųjų nuomone įvedus eurą kai kurių prekių ir paslaugų kainos sumažėjo. Maisto produktų kainų mažėjimą nurodė 13 proc., pieno produktų kainų mažėjimą – taip pat 13 proc. gyventojų, o sumažėjusias kuro bei komunalinių paslaugų kainas nurodė atitinkamai 12 proc. ir 9 proc. respondentų.

71 proc. respondentų nuomone svarbiausias euro įvedimo Lietuvoje privalumas yra tai, kad nebereikia keisti pinigų važiuojant į daugelį ES šalių. Kiti privalumai buvo minimi rečiau: pozityvi įtaka ekonomikai – 18 proc., stabili valiuta – 15 proc., pakilo Lietuvos autoritetas pasaulyje – 15 proc. Kaip euro įvedimo trūkumą 73 proc. apklaustųjų nurodė prekių ir paslaugų kainų didėjimą ir lito – vieno iš Lietuvos valstybingumo ženklų – praradimą (60 proc.).

 Euro naudą mato ir verslininkai

Dauguma (76 proc.) apklausoje dalyvavusių verslininkų kaip euro įvedimo privalumą irgi nurodė, kad važiuojant į užsienį nebereikės keisti pinigų. Kad euras stabili valiuta nurodė 20 proc., bus pozityvi įtaka Lietuvos ekonomikai – 17 proc., pakils Lietuvos autoritetas pasaulyje – 16 proc. ir tik 19 proc. apklaustųjų nurodė, kad įvedus eurą Lietuvoje naudos jiems nebus.

Apie pusė (52 proc.) apklaustų įmonių nurodė, kad dėl euro įvedimo jos turėjo papildomų išlaidų. Dažniau tą nurodė parduotuvės (63 proc.) ir maitinimo įstaigos (60 proc.), o paslaugų teikėjai mažiau – 41 proc. Dauguma jų (78 proc.) teigė, kad papildomos lėšos buvo skirtos kasos aparatų perprogramavimui bei programų atnaujinimui.

 Informacijos apie euro įvedimą pakako

Absoliuti dauguma įmonių atstovų (95 proc.) nurodė, kad jiems pakanka informacijos apie teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su euro įvedimu. 88 proc. verslininkų nurodė, kad teisės aktai ir reikalavimai įvedus eurą yra aiškūs ir suprantami.

Beveik trečdalis (29 proc.) įmonių nurodė, kad jie patys arba įmonių darbuotojai dalyvavo seminaruose, kuriuose buvo aiškinami su euro įvedimu susiję klausimai ir 95 proc. dalyvavusiųjų tie seminarai buvo naudingi. Daugiausia dalyvavusių tokiuose seminaruose buvo iš Telšių (36 proc.), Panevėžio (35 proc.) ir Kauno (34 proc.) apskričių verslo įmonių.

Į klausimą ar euro įvedimas paskatino panašiose įmonėse kelti kainas teigiamai atsakė 30 proc. verslininkų, o 38 proc. verslo įmonių teigė, kad įvedus eurą panašiose į jas įmonėse kainos didinamos nebuvo. Manančių, kad įvedus eurą prekių ir paslaugų kainos didėjo, verslininkų nuomone daugiausia brango maistas (37 proc.) ir kirpyklų bei grožio salonų paslaugos (26 proc.).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »