Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia įvedamo euro ir nesiima veiksmų, kurie rodytų besikeičiančius vartojimo įpročius. Beveik 80 proc. mūsų šalies gyventojų neplanuoja papildomų priemonių šeimos finansiniam saugumui užtikrinti prieš įvedant eurą. 

Tokia tendencija paaiškėjo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje.

Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc. gyventojų sakosi pradėję labiau taupyti, nes stengiasi sukaupti santaupų, 6 proc. žmonių teigia jau dabar ėmė keisti litus į eurus. Dar 8 proc. apklaustųjų perka arba iki euro įvedimo dar ketina įsigyti reikalingų daiktų.

Tyrimas rodo, kad dažniau papildomu namų ūkio finansiniu saugumu rūpinasi didesnes pajamas turintys gyventojai.  Kartu draudimo bendrovės vadovas pabrėžia, kad aukštų pajamų žmonės ir iki šiol labiau rūpinosi savo turtu bei šeimos finansine apsauga, t.y. dažniau draudžia turimą turtą, apsidraudžia gyvybę, nuosekliau ir atidžiau valdo savo turimas lėšas.

„Apklausa rodo, kad žmonės su euro įvedimu nesitiki didesnių lūžių savo finansinėje situacijoje ir juolab neprognozuoja pablogėjimo. Greičiausiai mes jau išmokome tam tikras pamokas, keičiantis pinigams. Juk šiandieninė vidurinioji ir vyresnioji karta naudojosi jau trimis vietinėmis valiutomis, o euras bus ketvirtoji. Be to, pasikeitė ir pirkimo įpročiai – nebekaupiame atsargų, nes žinome, kad prekių ir produktų tikrai nepristigsime“, – mano M. Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad papildomų daiktų prieš euro įvedimą dažniau ketina įsigyti vyriausios kartos (56 metų ir vyresni) žmonės ir kaimo gyventojai. Tai M. Jundulas sieja su senuoju įpročiu kaupti atsargas prieš bet kurį didesnį pasikeitimą valstybės gyvenime.

Vidurinės ir jaunesnės kartos gyventojai, keičiantis nacionalinei valiutai, ypatingų pokyčių neprognozuoja, jie lanksčiau įvertins ir galimus kainų svyravimus, susijusius su valiutos konvertavimu.