Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti.
Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą. Tai rodo naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai.
„Pagrindinė taupymo paskata, nurodyta kas antro namų ūkio, kaip ir anksčiau, tebėra siekis turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms ir galimam finansinės būklės pablogėjimui ateityje. Vaikų mokslams, senatvei ir kitiems ilgalaikiams tikslams lėšas taupė kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų, dažniausiai – vidutinio amžiaus žmonės. Finansinio rezervo kaupimą kaip taupymo priežastį dažniau minėjo vyresni gyventojai. Palyginti su ankstesne apklausa, labiau keitėsi jaunimo taupymo tikslai – lėšos dažniau buvo atidedamos trumpalaikiams pirkiniams,“ – sakė Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.
Didžioji dalis (apie 69 %) respondentų manė, kad jų pajamos nesikeis, tačiau tai, kad didės išlaidos, nurodė kas antras respondentas (prieš pusmetį taip teigiančių buvo mažiau – 34 %). Kas trečias namų ūkis jau trečią apklausą iš eilės nurodė maisto produktų kainų didėjimą kaip didžiausią susirūpinimą kelsiančią priežastį. Nuo daugiau nei dešimtadalio iki trečdalio padaugėjo gyventojų, kuriems artimiausią pusmetį didžiausią susirūpinimą kels didėjančios komunalinių paslaugų kainos.
Keturi iš penkių namų ūkių teigia, kad planuoja pajamas ir išlaidas, o pristigę pinigų daugelis pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas ir tik po to kreiptųsi dėl skolinimo į giminaičius ar draugus ar ieškotų papildomo pajamų šaltinio. Jeigu pajamos per metus padidėtų daugiau nei 20 proc., keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį taupytų.
Kas penktas namų ūkis mano, kad būsto kainos per artimiausius 12 mėn. nesikeis, o lūkesčiai dėl kainų kilimo kiek nuosaikesni didmiesčiuose. Apskritai būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėn. tikisi daugiau nei pusė (58 %) apklaustų namų ūkių, o kad kainos kris, nurodė 3 proc. respondentų. Ankstesnės apklausos metu namų ūkių, kurie tikėjosi kainų kritimo, buvo apie 9 proc.
Apklausoje antrą kartą iš eilės buvo pateikiami trys finansinio raštingumo klausimai – apie dviejų paskolų sąlygų palyginimą, indėlio palūkanų skaičiavimą ir infliacijos poveikį kaupiamoms lėšoms. Į visus tris klausimus teisingai atsakė kas penktas namų ūkis. Praeitos apklausos metu teisingus atsakymus pateikė 16 proc. namų ūkių. Sunkiausia atsakyti į klausimą apie indėlio palūkanų skaičiavimą – teisingai į jį atsakiusių buvo 43 proc. namų ūkių.