Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis. „Danske Bank“ mažina visų metų ūkio plėtros prognozę iki 2,1 proc. Banko ekspertų teigimu, šalies ekonomikos augimas kitąmet jau bus spartesnis, o pagrindinis veiksnys, leisiantis ekonomikai augti greičiau, bus atsigaunančios investicijos.

Mažesnė šių metų augimo prognozė

„Danske Bank“ ekspertai šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino nuo 2,5 proc. iki 2,1 proc. Kitais metais Lietuvos ūkiui žadamas 3,1 proc. augimas.

„Lietuvos ekonomika šiemet augo lėčiau nei buvo tikėtasi dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – vangios investicijos, kurias nulėmė pasibaigęs 2007-2013 m. ir dar neįsibėgėjęs 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas. Antroji – neigiamas įmonių atsargų pokytis, kurį nuo praėjusių metų pabaigos rodė ne tik oficialioji statistika, bet ir įmonių apklausos“, – sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Tačiau, pasak R. Grajausko, spalio mėn. jau buvo užfiksuotas teigiamas įmonių atsargų pokytis, o tai leidžia manyti, kad jų mažinimas jau pasiekė „dugną“. Tuo pat metu įsibėgėja ir ES fondų panaudojimas, pakankamai spartų augimą demonstruoja tiek vietinės kilmės eksportas, tiek ir vidaus vartojimas. Visa tai turėtų lemti, kad metų pabaigoje šalies ūkio plėtra bus spartesnė.

2017-aisiais ekonomika augs sparčiausiai

„Kitąmet tikimės spartesnės ekonomikos plėtros. Pagrindinės prielaidos – ir toliau sparčiais tempais augsiantis vidaus vartojimas, taip pat išliekantis lietuviškos produkcijos konkurencingumas užsienio rinkose. Tačiau svarbiausia priežastis turėtų būti po itin vangių 2016-ųjų atsigausiančios investicijos, kurių Lietuvos ekonomikai reikia kaip oro“, – prognozuoja R. Grajauskas.

Tačiau atlyginimų augimui artimiausių metų perspektyvoje išsilaikant 6-8 proc. lygyje, o įmonių našumui augant vos keliais procentais per metus, su vis didesnėmis problemomis susidurs pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas. Be to, 2018-ieji greičiausiai bus paskutiniai metai, kuomet vis dar augs užimtumas, tačiau augimo tempas jau bus artimas nuliui. Visa tai neleis ekonomikai įgauti didesnio pagreičio ir dėl to ekonomikai prognozuojamas 3,0 proc. augimas.

„Žiūrint į perspektyvą, kuri mūsų laukia po 2018-ųjų, neigiamos tendencijos, susijusios su eksporto konkurencingumu bei demografinėmis tendencijomis, tik stiprės, todėl vargu, ar po 2018 m. galime tikėtis greitesnio nei 3 proc. ekonomikos augimo. Ilguoju laikotarpiu ūkio plėtrą lemia našumo augimas, tačiau šiuo metu nematome prielaidų, dėl kurių jis staiga taptų greitesnis“, – sako R. Grajauskas.