Dėl euro įvedimo Lietuvoje numatoma tikslinti mokestinius įstatymus

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 12 d. penktadienis

Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas parlamentui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio, Paveldimo turto mokesčio ir Žemės mokesčio įstatymų pakeitimus susijusius su euro įvedimu Lietuvoje nuo 2015 metų.

Pasak finansų viceministro, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimu yra siūloma pakoreguoti ir nustatyti tokias mėnesinių neapmokestinamojo pajamų dydžio, t. y. NPD ir atitinkamai metinio NPD, apskaičiavimo formules, kad įvedus eurą, gyventojų pajamos dėl NPD taikymo nesumažėtų.

Taip pat numatoma papildomą NPD, taikomą už vaikus, 200 litų keisti į 60 eurų (tai sudarytų 207,17 litų), NPD, taikomą neįgaliesiems, priklausomai nuo neįgalumo lygio – 800 litų arba 600 litų, siūloma keisti į atitinkamai 235 ar 175 eurus (tai sudarytų 811,41 ar 604,27 litus).

Pelno mokesčio įstatymo pataisomis siūloma didinti pajamų ribą, į kurią atsižvelgiama vertinant įmonės dydį dėl sumažinto 5 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo. „Šiuo metu sumažintą 5 proc. pelno mokesčių tarifą įmonės moka tos, kurių pajamos neviršija 1 mln. litų. Tiksliai konvertavus šią sumą gautume 289 tūkst. 620 eurų. Tačiau mes siūlome naudoti patogesnę sumą – 300 tūkst. eurų sumą, tai yra pagerinama sąlyga verslui“, – tvirtino A. Rimkūnas.

Taip pat planuojama didinti pajamų sumą, nuo kurios priklauso, ar įmonė privalo mokėti avansinį pelno mokestį. Vietoj 1 mln. litų pajamų per mokestinį laikotarpį sumos, kurios neviršijus įmonė atleidžiama nuo avansinio pelno mokesčio mokėjimo per mokestinį laikotarpį, siūloma nustatyti 300 tūkst. eurų sumą.

Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma didinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji apmokestinama sumažintu 5 proc. tarifu. „Šiuo metu 500 tūkst. litų, konvertavus tiksliai aritmetiškai, būtų 144 tūkst. 810 eurų, mes siūlome nustatyti 150 tūkst. eurų. Tai yra didinama šiek tiek riba, kai paveldimas turtas yra apmokestinamas 5 proc. tarifu“, – teigė ministras. Taip pat numatoma padidinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji neapmokestinama: šiuo metu galiojančią 10 tūkst. Lt ribą siūloma keisti į 3 tūkst. eurų, t. y. šiek tiek daugiau, nes tiksliai konvertavus būtų 2 tūkst. 896 eurai.

Po pristatymo už projektus balsavo 65 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus siūlymams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 25 d.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »